NASA vadovas paskelbė, kad Kinija nori pavogti Mėnulį: Kinija įsiuto

NASA vadovas Billas Nelsonas sakė, kad Kinija nori pavogti Mėnulį siųsdama vis daugiau misijų į Žemės palydovą. B. Nelsonas tai pareiškė neseniai duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“.

„Turėtume nerimauti, kad Kinija nusileis Mėnulyje ir pasakys: „Dabar tai mūsų, tu laikykis nuošalyje“, – sakė NASA vadovas.

B. Nelsonas taip pat apkaltino Kiniją kuriant įrankius orbitoje skriejantiems palydovams sunaikinti. NASA vadovas mano, kad Azijos valstybė dalį naujų technologijų pavogė iš kitų šalių.

Savo ruožtu Kinija neliko nuošalyje ir pakomentavo šiuos JAV kosmoso agentūros vadovo pareiškimus.

„Amerikos pusė vykdo šmeižto kampaniją prieš visiškai pagrįstas Kinijos pastangas kosmoso srityje. Mano šalis griežtai priešinasi tokiems neatsakingiems pareiškimams“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos Informacijos departamento vicedirektorius Zhao Lijianas.

Šiuo metu tarptautinis dėmesys sutelktas į artėjančias Mėnulio misijas. JAV ir besipriešinančios Kinija bei Rusija bando vykdyti ambicingus skrydžius į Žemės palydovą. Situaciją kaitina ir kalbos apie galimą naudingųjų iškasenų kasybą Mėnulyje.

Tačiau itin brangi JAV misija Mėnulyje, žinoma kaip „Artemis“, vėlavo dėl koronaviruso pandemijos, finansavimo trūkumo ir Rusijos atakos Ukrainoje. Todėl Kinijos astronautai turi galimybę pirmieji nusileisti Mėnulyje.

Be to, anksčiau Kinija ir Rusija atsisakė pasirašyti dokumentą, žinomą kaip „Artemis susitarimai“. Šiai iniciatyvai vadovauja JAV, jos tikslas – supaprastinti bendruosius kosmoso tyrinėjimo principus visoms pasaulio šalims. Siekdamos atremti šį aljansą, Kinija ir Rusija nori sukurti savo, kad galėtų konkuruoti su JAV.

„JAV Mėnulio tyrinėjimo projektas, žinomas kaip „Artemis susitarimas“, turi „išskirtinį NATO imitacijos kosmose pobūdį“. Tačiau Kinijos ir Rusijos partnerystė pabrėžia bendrą visos žmonijos pažangą ir ateitį“, – rašoma pranešime.

Liepos 3 d., Kinijos vyriausybės leidinyje „Global Times“ apie tai paskelbtas straipsnis.

Be Mėnulio, Kinija turi planų ir giliąjam kosmosui. Neseniai Kinijos mokslų akademijos komitetas paskelbė misijų, kurios yra Strateginio prioriteto programos dalis, sąrašą.

Jis apėmė egzoplanetų tyrimo misijas, kurių tikslas – ištirti 100 į Saulę panašių žvaigždžių, esančių 33 šviesmečių atstumu. Be to, Kinijos mokslininkai ketina tęsti savo heliofizikos projektus, sutelktus aplink Saulę. Tai apima pačios mūsų žvaigždės ir jos vidinės heliosferos, taip pat Saulės ašigalių tyrimą.

Be to, Kinija pirmą kartą istorijoje tirs tarpžvaigždinius dujų ir dulkių debesis. Ir dar šios šalies mokslininkai ketina tirti Venerą, kad suprastų jos evoliuciją.