Mėnulis
.
(0)
2024-08-30
8
Vieta, kur buvo nustatyta žemiausia temperatūra nėra taip toli nuo Saulės, kaip gali atrodyti.
(0)
2024-08-26
4
Nors natūraliame Žemės palydove nėra kvėpuojamo oro, atmosfera vis dar yra, tačiau ji labai plona ir reta. Mokslininkai ilgai negalėjo suprasti, iš kur ji atsirado ir kodėl išlieka.
(0)
2024-08-24
5
Mokslininkų teigimu, Mėnulio pietinį ašigalį kadaise dengė skystų išsilydžiusių uolienų vandenynas, rašo BBC.
(4)
2024-08-19
5
Mėnulis netrukus gali tapti pirmąja nežemiška žmonijos statybų zona, kurioje preliminariai planuojamos nuolatinės žmonių gyvenvietės, levituojančių traukinių sistema ir naujoviški branduoliniai reaktoriai. Tačiau prieš tai Mėnuliui reikės šviesos, rašo „Live Science“.
(0)
2024-08-18
15
Kita pilnatis nakties dangų nušvies rugpjūčio 19 d., pirmadienį. Tačiau tai bus ne paprasta pilnatis, o Mėlynoji superpilnatis, rašo Space.com.
(0)
2024-07-24
10
Saturnas turi daugiau nei 140 palydovų, o Merkurijus ir Venera neturi nė vieno. To priežastis gana paprasta.
(0)
2024-07-23
7
Žemės paviršius yra padalintas į dideles plokštes, kurios juda taip sukeldamos žemės drebėjimus ir ugnikalnių išsiveržimus. Tačiau kuo unikali yra mūsų planetos geologija?
(0)
2024-07-10
6
Idėja statyti namus tarpplanetinių misijų dalyviams iš „vietinių“ medžiagų susilaukė labai netikėtos plėtros.
(0)
2024-06-21
7
Vasaros saulėgrįža, prasidėsianti jau šią savaitę, bus palydėta gražiu reiškiniu danguje – taip vadinamu braškiniu Mėnuliu arba rožine pilnatimi.
(0)
2024-06-11
4
Po keleto metų žmonės sugrįš į Mėnulį. Vienas iš Artemis misijos tikslų yra įrengti Menulyje nuolat gyvenamą tyrimų stotį. Jos darbuotojams reikės įvairių resursų, įskaitant vandenį. Nors keleto žmonių stočiai vandens būtų galima atgabenti iš Žemės, tai būtų gana brangu, nes vanduo daug sveria.
(1)
2024-06-04
2
Zondas, kaip planuota, nusileido ant kraterio, vadinamo Pietų ašigalio-Eitkeno baseinu, kuris yra vienas didžiausių iš žinomų Saulės sistemoje.
(0)
2024-05-03
5
Atrodo, kad vadinamasis „didžiojo nestabilumo“ įvykis, sukėlęs chaosą tarp planetų, dėl kurio dujinės milžinės skriejo erdvėje, kol nusistovėjo tokios orbitos, kokias pažįstame šiandien, įvyko praėjus 60–100 mln. metų po Saulės sistemos gimimo. Tai yra kruopštaus mokslinio darbo išvada, kuri susiejo tam tikros rūšies meteoritą su asteroidu, kurį kadaise nukreipė Saulės sistemos milžinai.
(0)
2024-05-02
4
Mėnulio paviršiuje matyti įvairių išlenktų skardžių (angl. lobate scarps). Manoma, kad tokios paviršiaus struktūros, randamos ir Merkurijuje, susidaro kūnui vėstant ir traukiantis – tai yra tarsi plutos raukšlės.
(0)
2024-04-28
7
Tėjos smūgis į Žemę irgi įvyko panašiu laikotarpiu, taigi tikimybė, kad įvykiai susiję tarpusavyje, atrodo labai didelė.
