Žemė aplink savo ašį sukasi vis greičiau – nurodė, kuo tai gali atsiliepti ir mums

Žemė vieną kartą aplink savo ašį apsisuka per lygiai 24 valandas, tiesa? Beveik, bet ne visai.

Kas tos „keliamosios sekundės“?

Nuo 1973 m. atominiais laikrodžiais buvo atlikti keli vienas po kito sekę matavimai ir atsižvelgiant į šiuos matavimus, dar prieš kelerius metus buvo manoma, kad Žemės sukimosi greitis lėtėja.

Tarptautinė Žemės sukimosi ir atskaitos sistemų tarnyba (IERS) netgi buvo ėmusi kartkartėmis pridėti vadinamąsias keliamąsias sekundes, kad kompensuotų lėtesnį Žemės sukimąsi (paskutinį kartą tai įvyko 2016 m. gruodžio 31 d.).

Šios praktikos gali būti laikomasi ir vėliau, kadangi Žemės sukimosi greitis per ilgą laiką iš tiesų gali lėtėti.

Juk pamažu Žemės sukimąsi lėtina Mėnulis. Jo gravitacinė trauka sukelia potvynius ir atoslūgius, dėl to Žemės orbitos kelias aplink Saulę tampa šiek tiek elipsinis.

Koks Žemės sukimosi greitis?

Tačiau pastaraisiais metais atominiai laikrodžiai parodė, kad Žemės sukimasis dabar greitėja. Gali būti, kad prasideda 50 metų trunkantis trumpesnių parų laikotarpis.

2020 m. mokslininkai užfiksavo 28 trumpiausias paras per pastaruosius 80 metų (nuo 1960 m.). Praėjusiais metais ši tendencija neišsilaikė – 2021 m. trumpiausia para buvo ilgesnė nei ankstesniais metais.

Tačiau 2022 m. birželio 29 d. mūsų planeta apsisuko greičiausiai, kaip tik yra apsisukusi, o vėliau, 2022 m. liepos 26-oji truko 1,50 milisekundės trumpiau.

Ankstesnis trumpiausio apsisukimo rekordas buvo pasiektas 2020 m. liepos 19 d. – tuomet Žemės apsisukimas truko 1,4602 milisekundės trumpiau nei 24 valandas.

Kodėl Žemė greitėja?

Skirtingo Žemės sukimosi greičio priežastis nežinoma, tačiau teorijų yra daug:

1. dėl tirpstančių ledynų mažiau svorio tenka ašigaliams

2. juda vidinis išsilydęs planetos branduolys

3. įtakos turi seisminis aktyvumas

4. Chandlerio svyravimas – Žemės geografinių polių judėjimas Žemės paviršiumi

Kodėl Žemės sukimosi greitis svarbus?

Greitėjantis Žemės sukimosi greitis turi savų pasekmių, nes GPS palydovuose naudojami atominiai laikrodžiai neatsižvelgia į kintantį Žemės sukimosi greitį.

Jei Žemė sukasi greičiau, ji į tą pačią padėtį patenka šiek tiek anksčiau. Pusė milisekundės prilygsta 26 centimetrams ties pusiauju. Trumpai tariant, GPS palydovai, kurie ir taip turi būti koreguojami atsižvelgiant į Alberto Einsteino bendrosios reliatyvumo teorijos (erdvės ir laiko kreivės) poveikį, greitai taps nenaudingi.

Tai gali atsiliepti ir išmaniesiems telefonams, kompiuteriams bei ryšių sistemoms, kurios sinchronizuojasi su tinklo laiko protokolo (NTP) serveriais. Jis apibrėžiamas kaip sekundžių skaičius nuo 1970 m. sausio 1 d. 00:00:00 UTC.

Norint visa tai išspręsti, tarptautiniams laiko matuotojams gali tekti pridėti neigiamą keliamąją sekundę – „kritimo sekundę“. Žemė jau dabar galbūt sukasi greičiau nei kada nors suksis, tad sulėtėjimas neišvengimas.

Viską parodys tik laikas.

Parengta pagal „Forbes“.