Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Teleskopas atskleidžia detales apie Neptūną, kurio nematėme nuo „Voyager 2“ praskridimo 1989 m. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Nuo pat Neptūno atradimo 1846 m. rugsėjo 23 d. planeta žavėjo astronomus visame pasaulyje. Ledo milžinas kas 164,8 metų apskrieja apie Saulę ir slepia savo paslaptis vienoje iš blankiausių mūsų Saulės sistemos dalių. Bet nukreipus į planetą galingiausią kada nors pastatytą kosminį teleskopą, tos paslaptys bus atskleistos. Šiuo atveju – ryškiausi Neptūno žiedų vaizdai per daugiau nei 30 metų. Kadangi nuo Saulės yra 30 kartų toliau nei Žemė, nebuvo ypač lengva reguliariai daryti aiškius planetos vaizdus. Paskutinis kosminis zondas, praskridęs pro planetą savo kelionėje į išorinius mūsų Saulės sistemos kraštus, buvo „Voyager 2“.
Dabar nauji Webbo kosminio teleskopo (JWST) vaizdai dar kartą sujaudino astronomus, aiškiai atskleisdami ledinio pasaulio detales, kurių nematėme dešimtmečius. Buvo atskleisti ne tik įspūdingi žiedai, bet ir pačios planetos detalės. „164 metų Neptūno orbita reiškia, kad šiaurinis ašigalis, esantis šio vaizdo viršuje, astronomams tiesiog nepastebimas, tačiau Webbo vaizdai rodo intriguojantį tos srities ryškumą. Nors anksčiau buvo žinomas sūkurys pietiniame ašigalyje, tačiau Webbas pirmą kartą atskleidė ištisinę jį supančią debesų juostą“, – paaiškino Europos kosmoso agentūra (ESA).
Naujajame vaizdų rinkinyje JWST taip pat labai tiksliai užfiksavo septynis iš 14 žinomų Neptūno palydovų. „Dėl cheminės vidaus sandaros ši planeta apibūdinama kaip ledo milžinas. Palyginti su dujų milžinais Jupiteriu ir Saturnu, Neptūnas yra daug turtingesnis sunkesniais elementais. Tai aiškiai matyti iš Neptūno mėlynos spalvos – NASA/ESA Hablo kosminis teleskopas daro vaizdus matomais bangos ilgiais, kuriuos sukelia nedideli dujinio metano kiekiai“, – teigė ESA. Tačiau JWST mato infraraudonuosius spindulius, kurie lengviau sklinda per kosmines dulkes ir dujas, todėl gali matyti toliau į kosmosą nei Hablas. Naudojant artimųjų infraraudonųjų spindulių kamerą (NIRCam), kuri gali užfiksuoti objektus artimo infraraudonųjų spindulių diapazone nuo 0,6 iki 5 mikronų, Neptūnas JWST atrodo ne toks mėlynas kaip Hablo, o gana tamsus. Naujausi JWST vaizdai mums primena, kad mūsų pačių kosminiame kieme reikia padaryti daug daugiau atradimų ir kad Webbas ateinančiais metais tikrai padės juos atskleisti.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|