Nežemiškas grožis ir didybė – Webbas pirmą kartą užfiksavo garsiuosius Kūrinijos stulpus: ultra kokybė tiesiog gniaužia kvapą! (Foto, Video)

Webbo kosminis teleskopas pirmą kartą nukreipė savo objektyvą į garsiąją kosminę struktūrą – Kūrinijos stulpus. Tai trys didingos struktūros, sudarytos iš šaltų dujų ir dulkių, kuriose gimsta naujos žvaigždės. Kūrinijos stulpai yra Erelio ūko dalis ir yra Gyvatės žvaigždyne 7000 šviesmečių atstumu nuo mūsų.

Šią kosminę struktūrą, susidedančią iš trijų molekulinio vandenilio ir dulkių „stulpų“, 1995 m. pirmą kartą nufotografavo Hablo kosminis teleskopas.

Tada 2014 m. jis padarė naują nuotrauką didesne raiška.

Tačiau dabar pirmą kartą Kūrinijos stulpų nuotrauka buvo padaryta Webbo kosminiu teleskopu, naudojant infraraudonųjų spindulių kamerą NIRCam.

Remiantis NASA pareiškimu, tai iki šiol išsamiausias šio kosmoso regiono vaizdas ir gerokai skiriasi nuo Hablo vaizdų. Naujasis Kūrinijos stulpų vaizdas leis astronomams tiksliau nustatyti naujų žvaigždžių skaičių, taip pat dujų ir dulkių kiekį regione. Taip yra dėl to, kad dabar aiškiau matomi dujų ir dulkių gumulėliai, taip pat regionai su protožvaigždėmis, kurios vis dar apgaubtos dulkėmis, iš kurių netrukus susiformuos tikros žvaigždės.

Pasak mokslininkų, naujasis Webbo įvaizdis regione, kuriame formuojasi naujos žvaigždės, padės geriau suprasti jų formavimosi procesą. Naudodamas galingesnius prietaisus, Webbo teleskopas suteikė išsamesnį šios Erelio ūko dalies vaizdą. Kitaip nei Hablo nuotraukose, naujajame vaizde matyti tūkstančiai mirksinčių žvaigždžių.

Jei Hablo nuotraukose stulpai buvo pavaizduoti kaip vientisas dujų ir dulkių spiečius, pro kurį beveik neprasiveržė jaunų žvaigždžių šviesa, Webbo vaizde matomos vis dar besiformuojančios žvaigždės.

Antrajame ir trečiajame stulpuose galite pamatyti raudoną švytėjimą, kuris susidaro susidūrus jaunų žvaigždžių ir tarpžvaigždinių dujų emisijoms. Mokslininkai mano, kad daugeliui jaunų žvaigždžių šiame regione tėra keli šimtai tūkstančių metų.

Manoma, kad aukščiausias stulpas yra maždaug 4 šviesmečių skersmens, o likusieji yra nuo 1 iki 3 šviesmečių.

Mokslininkai mano, kad šios struktūros viduje jaunos žvaigždės skleidžia medžiagos srautus 720 000 km/h greičiu. Ši kosminė struktūra gavo savo pavadinimą būtent dėl ​​to, kad joje susidaro naujos žvaigždės.