Marsas atsidūrė super keistoje orbitoje – juda priešinga kryptimi: kaip taip gali būti? (Video)

Nuo spalio 30 d. Marsas nustojo judėti į rytus per naktinį dangų ir pradėjo šliaužti į vakarus per Tauro žvaigždyną. Jis ir toliau judės šia kryptimi iki 2023 m. sausio 23 d., o po to dar kartą pakeis kursą ir pasuks vėl į rytus.

Nepaisant to, kaip atrodo iš Žemės, Marsas iš tikrųjų visiškai nekeičia kurso – šį keistą šokį naktiniame danguje paskatino santykinė Žemės ir Marso padėtis jų orbitose aplink Saulę. Jis vadinamas retogradiniu judėjimu.

Marsas yra antras artimiausias mūsų planetos kaimynas ir apskrieja aplink Saulę kartą per 1,88 Žemės metų arba 687 dienas.

The 2022-2023 apparition of Mars begins retrogression, or retrograde motion against the background stars eleven months after conjunction on October 30, 2022 (330° Ls) and continues through January 12, 2023 (8.2° Ls). 1/

Video ©: Larry Koehn pic.twitter.com/Y9yyVkkMMR

— Erika  #PlanetaryDefense (@_AstroErika) October 30, 2022

„Planetų judėjimą prieš fonines žvaigždes, kaip matome iš Žemės, sukelia ne tik tikrasis tų planetų judėjimas, bet taip pat ir Žemės judėjimas“, – „Newsweek“ sakė Armagho observatorijos ir planetariumo Šiaurės Airijoje astronomas Rokas Nežičas.

Anot Nežičiaus, visos planetos juda aplink Saulę prieš laikrodžio rodyklę, todėl atrodo, kad žvaigždžių atžvilgiu jos juda į rytus.

„Keplerio judėjimo dėsniai mums sako, kad planetos, esančios arčiau Saulės, juda greičiau nei planetos esančios toliau. Taip yra todėl, kad Saulės gravitacija susilpnėja, jei esate toliau“, - sakė Nežičas.

„Tai reiškia, kad Žemė savo kelionėje aplink Saulę retkarčiais „lenkia“ išorines planetas. Tokiu atveju Marso padėtis, atrodo, sustoja prieš žvaigždes fone, tada pradeda judėti į vakarus fone esančių žvaigždžių atžvilgiu. Abi planetos vis dar juda prieš laikrodžio rodyklę aplink Saulę, bet kadangi Marsas yra lėtesnis ir jį lenkia Žemė, atrodo, kad jis juda į kitą pusę“.

Kai planetos vėl tolsta viena nuo kitos, „normalus“ regimas judėjimas dangumi vėl atsinaujina, o Marsas pradeda judėti įprasta kryptimi.

Kai Žemė aplenks Marsą, priartėsime prie artimiausio Raudonosios planetos taško: gruodžio 1 d., anot spaceweather.com, mus nuo Marso skirs tik 0,545 astronominiai vienetai [82 milijonai km]. Tolimiausiame nuo Marso taške, kai Žemė ir Marsas yra priešingose Saulės pusėse, nuo planetos esame nutolę apie 402 milijonų km.

„Tai vyksta maždaug kas dvejus metus, kai Marsas apie vidurnaktį yra aukštai naktiniame danguje. Tai taip pat vyksta tada, kai Marsas yra arčiausiai Žemės, todėl yra tinkamas laikas paleisti erdvėlaivį į Marsą", - sakė Pensivalnijos valstijos universiteto astronomijos ir astrofizikos profesorius Jasonas Wrightas.

Jei būsime toli už šio paleidimo lango, kuro kiekis, reikalingas erdvėlaiviui patekti į Marsą, bus daug didesnis, todėl paleidimas bus daug brangesnis.

Be to, kuo toliau dvi planetos yra, tuo didesnis ryšio delsimas: šviesa keliauja nuo 5 iki 20 minučių tarp Žemės ir Marso, priklausomai nuo atstumo.

Šis keistas judėjimas buvo paslaptis ankstyviesiems žmonėms, kurie iš pradžių tikėjo, kad Žemė yra visatos centras.

„Senovės Graikijos astronomai negalėjo paaiškinti šio judėjimo, nes jis nesilaikė jų tikėjimo „dangaus tobulumu“, kai planetos skrieja aplink Žemę tobulais apskritimais pastoviu greičiu“, – teigia Pietų Kalifornijos universiteto fizikas Vahé Peroomianas.

„Nikolajus Kopernikas pirmasis teisingai paaiškino regimąjį retrogradinį judėjimą. Savo Saulės sistemos modelyje, kuriame jis pastatė centre Saulę, o ne Žemę. Planetos, esančios arčiau Saulės, judėjo greičiau nei planetos toliau, pasivydamos ir aplenkdamos jas“.