Iš kur Žemėje atsirado vanduo? JK nukritęs 4,6 mlrd. metų senumo meteoritas gali padėti įminti vieną didžiausių paslapčių

Dabar 4,6 mlrd. metų senumo uoliena, kuri pernai nukrito ant važiuojamosios kelio dalies Glosteršyre, pateikė kol kas įtikinamiausių įrodymų, kad vanduo į Žemę pateko iš išorinėje Saulės sistemoje esančių asteroidų, rašo „The Guardian“.

Winchcombe meteoritas suteikė „viliojantį žvilgsnį atgal laike į pirminę Saulės sistemos sudėtį prieš 4,6 mlrd. metų“, sakė daktaras Ashley Kingas, Gamtos istorijos muziejaus Londone mokslo darbuotojas ir naujo straipsnio apie šią kosminę uolieną autorius.

Vyrauja teorija, kad Žemė susiformavo netinkama gyvybei užsimegzti, nes vidinė Saulės sistemos sritis buvo per karšta, kad joje galėtų kondensuotis vanduo. Regiono, kuriame ankstyvojoje Saulės sistemoje galėjo susiformuoti ledas, riba vadinama įšalo linija ir yra šiuolaikinėje asteroidų juostoje. Mokslininkai mano, kad vanduo į Žemę galėjo patekti vėliau, per į mūsų planetą atsitrenkenčius apledėjusius meteoroidus.

Tačiau esama ir kitų konkuruojančių teorijų, tarp jų ir ta, kad vandenį atnešė kometos, sudarytos daugiausia iš ledo ir dulkių, arba kiti panašūs kūnai.

Naujausia analizė suteikia daugiau svorio teorijai, kad asteroidai daugiausia prisidėjo prie vandens atsiradimo Žemėje. Didžioji dalis Winchcombe meteorito buvo atkasta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai 2021 m. vasario mėn. per lokaciją jo įspūdingas ugnies kamuolys nušvietė dangų virš Jungtinės Karalystės. Vienas didžiausių gabalų buvo aptiktas ant vietinės šeimos namų važiuojamosios dalies, o keli mažesni gabalai rasti netoliese esančiuose soduose.

Tai pirmas JK rastas anglinio chondrito meteoritas – tai seniausios klasės meteoritai, kuriuose yra medžiagų, buvusių formuojantis Saulės sistemai. Svarbiausia, kad jis buvo surinktas per kelias valandas nuo aptikimo, prieš kritulius, ir beveik iš karto išanalizuotas, todėl tai retas neužterštas pavyzdys iš kosmoso.

Atskridusį meteoritą taip pat užfiksavo 16 specialių meteorų kamerų, daugybė durų skambučių ir automobilių kamerų vaizdo įrašų, todėl mokslininkai galėjo tiksliai nustatyti, iš kur Saulės sistemoje jis atskriejo. Priešingai, dauguma iš 70 000 žinomų meteoritų buvo rasti neužfiksavus jų smūgio – kai kuriais atvejais praėjus milijonams metų po jų nusileidimo.

Žurnale „Science Advances“ paskelbtoje analizėje daroma išvada, kad meteoritas atkeliavo iš asteroidinio kūno kažkur netoli Jupiterio. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad vandenilio izotopų santykis meteorite rastame vandenyje labai panašus į vandens Žemėje sudėtį.

„Tokie meteoritai kaip Winchcombe gana gerai atitinka [Žemės vandenynų] vandenį ir leidžia manyti, kad asteroidai buvo pagrindinis vandens šaltinis“, – sakė mokslininkai.

Winchcombe meteorite taip pat yra nežemiškų aminorūgščių – prebiotinių molekulių, kurios yra pagrindinės gyvybės atsiradimo sudedamosios dalys.

Kadangi Winchcombe meteorito sudėtis yra tokia nepriekaištingai išsilaikiusi, analizė leidžia manyti, kad panašūs asteroidai suvaidino svarbų vaidmenį tiekiant ingredientus, reikalingus vandenynams ir gyvybei ankstyvojoje Žemėje pradėti.