Įvyko keistas spinduliuotės pliūpsnis iš kosmoso - to negali paaiškinti net mokslininkai

Yra du pagrindiniai gama spindulių žybsnių tipai: trumpieji GRB, kurie trunka mažiau nei 2 sekundes ir paprastai įvyksta, kai dvi neutroninės žvaigždės susilieja į juodąją skylę – ir ilgieji GRB, kurie gali trukti kelias minutes ir yra siejami su supernovomis. Tačiau 2021 m. pastebėtas GRB 211211A neatitinka nė vieno iš šių.

GRB stebėjo keturios atskiros mokslininkų grupės, ir visos jos matė tą patį: GRB tikrai kilo dėl dviejų susidūrusių žvaigždžių, tačiau truko apie vieną minutę. „Dvi sekundės – tiek laiko susijungimo metu užtrunka, kol susiformuoja juodoji skylė ir praryja viską savo aplinkoje, todėl labai keista, kad tai truko visą minutę“, – sako Benjaminas Gompertzas iš Birmingemo universiteto Jungtinėje Karalystėje.

Viena iš mokslininkų grupių iškėlė prielaidą, kad po susijungimo galėjo likti didžiulė, greitai besisukanti neutroninė žvaigždė (magnetaras), kuri po pirminio susidūrimo galėjo paskatinti gama spindulių spinduliavimą. Kitos trys mokslininkų grupės padarė išvadą, kad greičiausiai nutiko po juodosios skylės susidarymo – tačiau neaišku, kaip tai galėjo sukelti tokį ilgą GRB.

„Tos kelios akimirkos tarp neutroninių žvaigždžių susijungimo ir juodosios skylės susidarymo dabar yra didelis klausimas, – sako Eleonora Troja iš Tor Vergatos universiteto Italijoje. – Tai mums sako, kad yra trūkstama dėlionės dalis, apie kurią net nežinojome, kad jos trūksta“.

Ši trūkstama detalė tikriausiai susijusi su pačios juodosios skylės elgesiu, sako E.Troja. „Juodoji skylė yra tarsi kambarinė kriminaliniame filme – žinote, kaip žiūrite kriminalinį filmą ar serialą ir pirmas įtariamasis visada būna kambarinė? Astronomijoje tai atitinka juodąją skylę – nes žinome, kad ji gali sukurti mums nesuprantamus dalykus“, – sako mokslininkė.

Nors GRB 211211A yra didžiausias GRB nukrypimas nuo kategorijų, jis nėra vienintelis. Tačiau kiti keisti GRB nebuvo taip kruopščiai stebimi, todėl šio GRB tyrimas padės mums suprasti ir kitus.

„Aš vadinu jį ilgesnės trukmės GRB Rozetės akmeniu, nes jis leidžia mums susieti fiziką su stebėjimais daug prastesniuose duomenų rinkiniuose“, – sako B.Gompertzas. Tyrėjai teigia, kad mums gali prireikti trečios GRB kategorijos, skirtos šiems keistiems įvykiams.

Tyrimas skelbiamas žurnaluose „Nature“ [1], [2], [3], [4] ir „Nature Astronomy“.

Parengta pagal „New Scientist“.