Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Kaip žinoti, ar akmuo, kurį radote, iš tikrųjų yra meteoritas – ar galite jį pasilikti? (Foto, Video)

2023-02-13 (0) Rekomenduoja   (17) Perskaitymai (275)
    Share

Atidžiau pažvelkime į meteoritų identifikavimo metodus.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Jei aptikote neįprastą uolieną ar akmenį, kuris, jūsų manymu, gali būti meteoritas, bet nežinote, nuo ko pradėti, išbandykite kai kuriuos iš šių identifikavimo būdų. Meteoritai yra uolienų fragmentai iš meteoroido, asteroido ar net kometos, kuri praeina per planetos atmosferą ir atsiduria žemės paviršiuje.

Yra trys pagrindiniai meteoritų tipai; geležiniai meteoritai, akmeniniai geležies meteoritai ir akmeniniai meteoritai. Kiekvienas tipas gali turėti pogrupius ir klasifikuojamas pagal mineralų kiekį, struktūrą ir cheminę sudėtį.

Nors tam tikrų tipų meteoritai, tokie kaip chondritai, gali būti senesni nei 4,5 milijardo metų ir labai reti, dažnesni tipai, tokie kaip geležies meteoritai, pasitaiko gana dažnai. Meteoritai turi keletą išskirtinių ženklų, padedančių įrodyti, kad jie atkeliavo iš kosmoso ir nėra tik seni Žemės uolienos gabalai. Šiame straipsnyje pateikiame kaip pažinti meteoritus ir kokios dažniausiai daromos klaidos.

Vienas iš būdų yra patikrinti tankumą. Meteorituose yra metalinės geležies ir kitų tankių medžiagų, o tai reiškia, kad jie bus daug sunkesni už tipinę uolieną.

 

Metalinė geležis reiškia, kad meteoritai dažnai yra magnetiniai, todėl magnetas dažnai gali būti pasitelktas ieškant meteoritų. Tačiau tai nėra griežta taisyklė – kai kurios itin retos meteoritų rūšys nėra magnetinės, tačiau tai geras identifikavimo būdas, kai kalbama apie labiau paplitusias meteoritų atmainas.

Kitaip nei vidutinė Žemėje „gimusi“ uoliena, meteoritai yra įvairių neįprastų formų, išsilydę pakeliui per Žemės atmosferą. Jų paviršiuje gali būti net neįprastų duobių, vadinamų regmaglyptais, dar vadinamų „nykščių atspaudais“, nes jie panašūs į pirštų atspaudus, kuriuos puodžius paliktų ant šlapio molio. Jie susidaro, kai meteorito išorinis sluoksnis ištirpsta keliaujant į Žemės paviršių.

Dėl šio lydymosi proceso aplink meteorito paviršių gali susidaryti akmenuota pluta, vadinama lydymosi pluta, apibūdinama kaip juoda kiaušinio lukštą primenanti išorinė pluta aplink uolą. Ar juoda pluta blizga? Jei susidūrėte su šviežiu meteoritu, jo paviršius gali būti blizgus dėl to, kad dideliu greičiu neseniai krito per Žemės atmosferą. Jei jūsų mėginys senesnis, jis gali būti labiau rūdžių rudumo, nes geležies kiekis meteorite pradeda rūdyti (oksiduotis).

 

Srauto linijos yra labai plonos linijos, atsirandančios tirpstant meteoritui, kai jis patenka į Žemės atmosferą. Šios linijos gali būti smulkesnės ir plonesnės už žmogaus plauką. Norint jas rasti, gali prireikti patyrusio žvilgsnio, tačiau tai gali būti intriguojanti meteoritų savybė.

Be magnetizmo požymio testo, taip pat galima atlikti įbrėžimų testą jūsų būsimam kosminiam akmeniui. Įbrėžus uolą išilgai neglazūruoto keraminio paviršiaus, neturėtų likti jokių dryžių. Uolose, kurios palieka juodą ar raudoną ruožą, greičiausiai yra magnetito arba hematito, kurių meteorituose paprastai nėra. Turėkite omenyje, kad kiti uolienų tipai taip pat gali nepalikti dryžių, taigi, nors tai yra geras testas, norint atmesti kai kurias uolienų rūšis, tai toli gražu nėra tikslu.

 

Jei turite priemonių, padarykite mėginyje skylę ir pažiūrėkite, ar nepastebėsite blizgančių metalinių atplaišų. Tai gali būti požymis, kad jūsų pavyzdys atkeliavo iš kosmoso.

Nors kai kurias iš šių savybių gali būti sunku išbandyti, gali būti lengviau identifikuoti kai kuriuos požymius, meiliai vadinamus meteorų klaidomis.

Meteorituose nėra tokių kristalų kaip kvarcas, kurie, nors ir dažnai randami ir kai kuriais atvejais netgi vertingi, atkeliavo ne iš kosmoso. Vietoj to, dauguma kvarco susidaro iš auštančios magmos.

Vulkaninėse uolienose kartais yra burbuliukų, atsirandančių dėl šio aušinimo proceso, tačiau mažai tikėtina, kad meteorituose bus tokie burbuliukai. Panašiai meteorituose paprastai nėra pūslelių, paprastai matomos vulkaninėse uolienose, tokiose kaip pemza.

 

Laboratoriniai testai yra vienas iš būdų gauti tikslesnį atsakymą į meteorito dilemą. Žmonių pagaminta geležis iš lydymosi procesų, žinoma kaip šlakas, kartais painiojama su meteoritais, tačiau galutinius įrodymus galima gauti ištyrus nikelio buvimą. Žemėje esančioje geležyje nikelio paprastai nėra, o iš kosmoso gautoje meteoritinėje geležyje yra bent šiek tiek elementinio nikelio.

Net jei jūsų kosmoso pavyzdys išlaiko visus šiuos testus ir yra įrodytas kaip kilęs ne šio pasaulio, ar galite jį pasilikti? Na, pavyzdžiui JAV, jei radote jį savo žemėje, galite jį pasilikti, bet jei radote valstybinėje žemėje arba nacionaliniuose parkuose, jis priklauso Jungtinių Valstijų vyriausybei arba Smithsonian institutui.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(19)
Neverta skaityti!
(2)
Reitingas
(17)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
262(0)
150(0)
143(1)
84(0)
47(0)
24(0)
23(0)
17(0)
15(0)
13(0)
Savaitės
290(0)
278(1)
212(0)
186(1)
183(0)
Mėnesio
785(15)
324(0)
317(0)
274(0)
258(0)