Astronomai skelbia fantastišką atradimą: Saulės sistemoje yra paslėptas vandenynas, kuriame gali būti gyvybė

Pietvakarių Tyrimų instituto pranešime spaudai vyriausioji mokslininkė dr. Alyssa Rhoden teigė, kad NASA „Cassini“ misija Saturne „nustatė keistą Mimo sukimosi libraciją arba svyravimą, kuris dažnai rodo geologiškai aktyvų kūną, galintį turėti vidinį vandenyną“.

Ledinių palydovų geofizikos specialistė A. Rhoden yra viena iš žurnale „Geophysical Research Letters“ paskelbto naujo darbo autorių. Tai viliojanti hipotezė apie mažiausią ir slapčiausią Saturno mėnulį.

Jei mokslininkai galėtų įrodyti, kad Mimas turi vandenyną, tai būtų „nauja klasė mažų, slaptų vandenynų pasaulių, kurių paviršiai neišduoda vandens egzistavimo“, – sakoma A. Rhoden pranešime.

A. Rhoden dirbo su planetų tyrinėtoja Adeene Denton, buvusia Purdue universiteto magistrantūros studente, kuri dabar siekia daktaro laipsnio Arizonos universitete – ir abi pripažįsta, kad dar daug ką reikia išsiaiškinti, ypač jei sugebės dar labiau sustiprinti Mimo vandenyno teoriją.

„Jei Mimas šiandien turi vandenyną, jo ledo apvalkalas plonėjo nuo pat J. Heršelio kraterio susidarymo, o tai taip pat gali paaiškinti Mimo įtrūkimų nebuvimą“, – pranešime teigė A. Denton. „Jei Mimas yra besiformuojantis vandenyno pasaulis, tai labai suvaržo visų vidutinio dydžio Saturno palydovų formavimąsi, evoliuciją ir tinkamumą gyventi“.

Atsitiktinis Saturno mėnulis gali atrodyti kaip keista gyvenamoji vieta, tačiau pastaruoju metu tyrinėjant gyvenamąsias egzoplanetas, daugiausia dėmesio skiriant vandens telkiniams kaip potencialios gyvybės namams, vandenyno atradimas tame mūsų Saulės sistemos tolimame dangaus kūne gali būti didžiulis įvykis.

Šis atradimas, kaip pažymėjo A. Rhoden, gali reikšti, kad kiti Saturną ir net Uraną supantys palydovai taip pat gali palaikyti gyvybę, tačiau paragino atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima išsiaiškinti šį intriguojantį klausimą.