Prasidėtų beprotiška kelionė į praeitį: kas būtų, jei su erdvėlaiviu nuskristumėte į Juodąją skylę

Kaip rašo livescience.com, šiuo metu neturime erdvėlaivių, kurie galėtų mus priartinti prie juodosios skylės. Tačiau net ir palikus šią smulkmeną nuošalyje, bandymas keliauti į praeitį naudojantis juodąja skyle gali būti paskutinis dalykas, kurį kada nors padarysite.

Kas yra juodosios skylės?

Juodoji skylė yra masyvus objektas, susiformuojantis mirštančiai žvaigždei dėl gravitacijos sugriuvus į save. Juodąsias skyles, kaip ir planetas bei žvaigždes, supa gravitacinis laukas. Pastarasis laiko mus „prilipusius“ prie Žemės ir lemia tai, kad Žemė sukasi aplink Saulę.

Paprastai kuo masyvesnis yra objektas, tuo stipresnis jo gravitacinis laukas.

Dėl Žemės gravitacinio lauko labai sunku patekti į kosmosą. Štai kodėl gaminamos raketos – norint „išsivaduoti” iš Žemės gravitacijos, reikia keliauti labai greitai.

Juodosios skylės gravitacinis laukas yra toks stiprus, kad net šviesa negali jo išvengti. Tai įspūdinga, nes šviesa yra greičiausias mokslui žinomas dalykas.

„Beje, būtent todėl juodosios skylės yra juodos: mes negalime atspindėti šviesos nuo juodosios skylės”, – rašo livescience.com.

Ištempti erdvę

Alberto Einšteino bendroji reliatyvumo teorija teigia, kad materija ir energija daro keistą poveikį Visatai. Jos išlenkia ir ištempia erdvę, o kuo masyvesnis objektas, tuo labiau erdvė aplink jį išsitempia ir išlinksta.

Masyvus objektas sukuria savotišką slėnį erdvėje – kai objektai priartėja, jie patenka į slėnį.

Štai kodėl priartėję prie bet kokio masyvaus objekto, įskaitant juodąją skylę, kristumėte link jo. Tuo metu šviesa negalėtų ištrūkti iš juodosios skylės: slėnio šonai yra tokie statūs, kad šviesa nesklinda pakankamai greitai, kad galėtų išlįsti.

„Juodosios skylės suformuotas slėnis darosi vis statesnis ir statesnis, kai artėjate prie jos iš tolo. Taškas, kuriame jis tampa toks status, kad šviesa negali ištrūkti, vadinamas įvykių horizontu”, – rašo portalas.

Įvykių horizontai įdomūs ne tik būsimiems keliautojams laiku: jais domisi ir filosofai, nes šie reiškiniai lemia tai, kaip mes suprantame laiko prigimtį.

Ištempti laiką

Kai erdvė ištempiama, taip pat ištempiamas ir laikas, todėl laikrodis, esantis šalia masyvaus objekto, tiksi lėčiau nei esantis šalia ne tokio masyvaus objekto.

Laikrodis, esantis netoli juodosios skylės, tiksi labai lėtai, palyginti su laikrodžiu Žemėje – kol šalia juodosios skylė praeina vieneri metai, Žemėje praeina 80 metų (taip kaip matėte filme „Tarp žvaigždžių“).

Tokiu būdu juodosios skylės gali būti naudojamos kelionėms į ateitį. Jei norite nusikelti į ateitį Žemėje, tiesiog praskriskite šalia juodosios skylės ir grįžkite į Žemę.

Jei priartėsite pakankamai arti juodosios skylės centro, jūsų laikrodis tiksės lėčiau, tačiau vis tiek turėtumėte spėti pabėgti, jei tik neperžengsite įvykių horizonto.

Laiko kilpos

O kaip gi su praeitimi, paklausite? Čia viskas tampa išties įdomu. Juodoji skylė taip išlenkia laiką, kad jis gali grįžti atgal į save.

Įsivaizduokite, kad paėmę popieriaus lapą ir sujungę du jo galus sudarome kilpą. Juodoji skylė būtent taip ir daro su laiku.

„Taip sukuriama natūrali laiko mašina. Jei kaip nors pateksite į kilpą, kurią fizikai vadina uždara laiko kreive, atsidursite erdvėje, kuri prasideda ateityje, o baigiasi praeityje. Kilpoje taip pat pastebėtumėte, kad priežastį ir pasekmę sunku atnarplioti. Praeityje esantys dalykai lemia įvykius ateityje, o šie savo ruožtu lemia įvykius praeityje”, – rašo livescience.com.

O kur kabliukas?

Taigi, radote juodąją skylę ir norite savo patikimu erdvėlaiviu sugrįžti į praitį ir aplankyti dinozaurus. Sėkmės.

Yra trys problemos. Pirma, galite keliauti tik į juodosios skylės praeitį. Tai reiškia, kad jei juodoji skylė atsirado po to, kai dinozaurai išmirė, negalėsite nukeliauti pakankamai toli į praeitį, kad juos pamatytumėte.

Antra, kad patektumėte į kilpą, tikriausiai turėsite kirsti įvykių horizontą. Tai reiškia, kad norėdami iš kilpos išeiti tam tikru praeities laiku, turėtumėte išeiti iš įvykių horizonto. Tai reiškia, kad reikia keliauti greičiau už šviesą, o tai, kaip rašo portalas, deja, neįmanoma.

Trečia, ir tikriausiai blogiausia, kad jūs ir jūsų laivas patirtų „spagetifikaciją.” Skamba skaniai, tiesa?

Deja, taip nėra. Kirtę įvykių horizontą, būtumėte ištempti plokščiai, kaip makaronas. Tiesą sakant, tikriausiai būtumėte ištempti taip plonai, kad taptumėte tiesiog atomų virvele, spirale skriejančia į tuštumą.

Taigi, nors ir smagu galvoti apie tai, kaip juodosios skylė iškraipo laiką, artimiausioje ateityje apsilankymas pas dinozaurus turės likti tik fantazija.