NASA astrofizikė ragina skubiai skristi į Uraną: kokia to priežastis?

Astrofizikė Kathleen Mandt iš NASA paskelbė naują mokslinį straipsnį, kuriame ragina agentūrą artimiausiu metu pastatyti naują erdvėlaivį ir išsiųsti jį tyrinėti Urano. Šis ledo milžinas yra labai keista planeta, o jos palydovai gali turėti požeminius vandenynus, kurie palaiko gyvybę, rašo „Futurism".

Kathleen Mandt mano, kad būtina neatidėlioti erdvėlaivio, kodiniu pavadinimu „Uranus Orbiter and Probe", sukūrimo, norint iki 2032 metų jį išsiųsti tyrinėti Urano ir jo palydovų.

Mokslininkė siūlo sukurti erdvėlaivį, kuris susidėtų iš dviejų dalių – orbitinio zondo, tirsiančio visą planetą iš kosmoso, taip pat jos palydovus bei kito zondo, kuris nusileis į Urano atmosferą.

K. Mandt mano, kad Urano, kuris yra ledo milžinas, tyrimas gali padėti tirti kitas egzoplanetas, esančias už Saulės sistemos ribų. Naujausi tyrimai rodo, kad tokios paslaptingos planetos kaip Uranas Visatoje yra vienos labiausiai paplitusių.

Urano ir Neptūno, kurie vadinami ledo milžinais (nors iš tikrųjų jie yra dujų milžinai), sudėtyje yra sunkesnių elementų. Tačiau iki šiol Uranas, kaip ir Neptūnas, išlieka paslaptingiausiomis Saulės sistemos planetomis, nes didžiąją dalį informacijos apie jas mokslininkai gavo tik erdvėlaivio „Voyager" dėka dar devintajame dešimtmetyje.

„Vis dar turime per daug klausimų, į kuriuos neturime atsakymų", – sako K. Mandt.

Kita vertus, būsima misija į Uraną jau gavo aukščiausią NASA įgyvendinimo prioritetą ateinantį dešimtmetį.

„Ši misija padės sužinoti, kaip susiformavo Uranas, padės įminti pagrindines jo paslaptis, taip pat galėsime daugiau sužinoti apie jo žiedus, taip pat apie palydovus, kuriuose gal yra požeminiai vandenynai", – sako K. Mandt.

Uranas, šis šviesiai mėlynas ledo milžinas, yra 2,6–3,15 milijardo km atstumu nuo Žemės, priklausomai nuo metų laiko šioje planetoje. Jis visiškai apsisuka aplink Saulę per 84 metus, turi 9 žiedus aplink save ir 27 palydovus. Viena iš svarbiausių jo keistenybių – sukimosi ašies pasvirimas, nes tai vienintelė Saulės sistemos planeta, kuri sukasi aplink saulę, tarsi gulėdama ant šono.

„Manoma, kad tokią Urano padėtį erdvėje galėjo lemti planetos susidūrimas su kitu objektu. Bet ar tai tiesa - galėtų parodyti naujas erdvėlaivis. Taip pat galėsime gauti daugiau informacijos apie milžino vidinę ledo struktūrą, iš ko jis susideda, apie tai, kas vyksta jo atmosferoje, kokia ten temperatūra. Uraną taip pat supa labai neįprastas magnetinis laukas, ir mes dar nežinome, kaip Uranas jį sukuria", – sako mokslininkė.

Tuo pat metu mokslininkai kai kuriuose Urano palydovuose pastebėjo tam tikrą geologinį aktyvumą, kuris gali reikšti, kad jų gelmėse tirpsta skysto vandens vandenynai. O ten, kur yra vandens, ten gali būti ir mikrobų gyvybės, mano K. Mandt. Taip pat, anot mokslininkės, naujoji misija gali padėti atrasti iki tol nežinomus ledo milžino palydovus.

„Skrydis į Uraną ne tik padės atskleisti pagrindines planetos paslaptis, bet ir nušvies Saulės sistemos evoliuciją. Tai taip pat bus pirmas žingsnis link nuodugnaus Neptūno tyrimo, dėl kurio taip pat liko daug neatsakytų klausimų", - sako K. Mandt.