Košmariškas SSRS ir Rusijos palikimas: skelbiami objektai, galintys pradėti apokalipsę Žemės orbitoje

Netoli Žemės erdvė užpildyta didžiuliu kiekiu kosminių šiukšlių. Tūkstančiai „mirusių“ palydovų ir milijonai šiukšlių skrenda kosmose ir nuolat kyla grėsmė, kad jie susidurs, o tai sukels dar daugiau netvarkos artimoje Žemės orbitoje. Mokslininkai įvardijo kelis objektus, kurie kelia didžiausią grėsmę ne tik esamiems erdvėlaiviams, bet ir mūsų planetai, rašo „Space“.

Vien per pastarąjį mėnesį mokslininkai du kartus stebėjo siaubingus didžiulio kiekio kosminių šiukšlių susikaupimo orbitoje padarinius.

Šių metų sausio pabaigoje panaudota viršutinė rusiškos raketos pakopa vos nesusidūrė su neveikiančiu Rusijos palydovu, dėl ko gali atsirasti tūkstančiai naujų fragmentų. O vasario pradžioje Rusijos palydovas suskilo į 85 fragmentus, pakankamai didelius, kad būtų galima sekti iš Žemės.

Abu šie įvykiai įvyko erdvės regione, kurį mokslininkai vadina „bloga vieta“ (bad neighborhood). „Space“ sudarė pavojingiausių dirbtinių objektų, keliančių grėsmę ne tik veikiantiems prietaisams, bet ir pačiai planetai, sąrašą.

Viršutinės Rusijos kosminių raketų pakopos

Pasak mokslininkų, didžiausią grėsmę kelia išeikvotos sovietų ir rusų kosminių raketų bei didelių palydovų pakopos, paleistos Šaltojo karo laikais ir 2000-ųjų pradžioje.

„Šie nefunkciniai objektai negali manevruoti ir laisvai skristi erdvėje, todėl yra labai didelė grėsmė aktyviems palydovams ar raketoms. Be to, susidūrę jie gali sukurti tūkstančius naujų skeveldrų“, - sako Darrenas McKnightas iš amerikiečių bendrovės „LeoLabs“, stebinčios ir sekančios kosmines šiukšles.

Bendrovė stebi 18 viršutinių sovietinių ir rusiškų kosminių raketų „Zenit“ pakopų, kurios sveria apie 10 tonų ir yra 11 metrų ilgio, judėjimą. Šios raketos viršutinės pakopos skrieja aplink Žemę 840 kilometrų aukštyje. Jos nuolat skrenda pro įvairius neveikiančius palydovus, o susidūrus su jais atsiras milijonai šiukšlių.

„Šie susidūrimai gali sukelti tikrą grandininę reakciją. Tai yra, vieno susidūrimo metu atsiras milijonai šiukšlių, o jos savo ruožtu susidurs su dar daugiau kosminių šiukšlių. Ir tokiame aukštyje prireiks šimtmečių, kol visi šie fragmentai nusileis ir sudegs atmosferoje“, – sako Jonathanas McDowellas iš Harvardo-Smithsonian astrofizikos centro, JAV.

SSRS šnipinėjimo palydovų viršutinės pakopos

Šių metų sausio pabaigoje orbitoje įvykusį incidentą išprovokavo kosminės raketos „Kosmos“ viršutinė pakopa, kuri buvo naudojama SSRS, o vėliau ir Rusijoje. Šios pakopos masė yra 1,5 tonos. Šios raketos pagalba sovietai, o vėliau ir Rusijos Federacija, į 975 km aukštį paleido 145 šnipinėjimo palydovus ir ryšių palydovus. Palydovai, kurių kiekvienas sveria 800 kg ir nebenaudojami, kaip ir juos paleidusios raketos vis dar skrieja erdvėje kaip šiukšlės.

Kinijos priešpalydovinės raketos fragmentai

Kita problema mokslininkai vadina Kinijos raketos SL-16 viršutinės pakopos judėjimą erdvėje, kurios pagalba KLR atliko bandymą sunaikinti palydovus.

Priešpalydovinė raketa pataikė į 750 kg „Fēngyún“ erdvėlaivį, skriejantį 865 km aukštyje, 29 000 km/val. greičiu ir sudaužė jį į tūkstančius fragmentų. Po smūgio įvairaus dydžio skeveldros išsibarstė į visas puses, užteršdamos artimą Žemės erdvę už šimtų km nuo pradinės „Fēngyún“ orbitos.

Mokslininkai mano, kad tūkstančiai šiukšlių, atsiradusių po raketos smūgio, vis dar skraido skirtinguose aukščiuose nuo 1700 iki 350 km virš Žemės. Mokslininkų teigimu, 2800 skeveldrų nekontroliuojamai skrenda virš planetos ir kelia grėsmę dirbantiems kosminiams objektams.

Žemės stebėjimo palydovai

Dar viena pavojinga kosmine šiukšle mokslininkai vadina didžiulį, 9 tonas sveriantį Europos kosmoso agentūros „Envisat“ palydovą, kuris sugedo 2012 m. Tai Žemės stebėjimo palydovas, vis dar skrieja kosmose 800 km aukštyje.

Taip pat grėsmę kelia ir neveikiantys NASA „Landsat“ palydovai, kurie taip pat buvo skirti stebėti mūsų planetą ir sveria nuo 1 iki 3 tonų. Jie sukasi 700–900 km aukštyje ir bet kurią akimirką gali susidurti su kitais neveikiančiais prietaisais.

JAV nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) taip pat paliko gana daug kosminių šiukšlių. Šiandien aplink Žemę 700–900 km aukštyje vis dar sukasi 17 palydovų, sveriančių nuo 1 iki 3 tonų, nors jau jie seniai neveikia.

Hablo kosminis teleskopas

Pasak mokslininkų, garsusis Hablo kosminis teleskopas, iškeltas 1990 m., galės veikti dar 10 metų. Bet kai jis nepataisomai suges, orbitoje atsiras didžiulis kosminės šiukšlės gabalas. Pasak mokslininkų, 12,5 tonos sveriantis teleskopas kelia didesnę grėsmę nei panaudotos raketų pakopos ir kiti palydovai, kurie buvo paminėti ankščiau.

Hablas skrieja palyginti žemai virš Žemės, 535 km aukštyje, todėl greičiausiai prireiks vos kelerių metų, kol jis nukris į Žemės atmosferą ir ten sudegs. Tačiau mažai tikėtina, kad dėl savo dydžio teleskopas visiškai sudegs atmosferoje, teigia mokslininkai. Didžiulės šiukšlės gali nukristi ant planetos paviršiaus ir padaryti didelę žalą. Todėl greičiausiai teleskopas bus kontroliuojamai „išmitas“ iš orbitos, kad būtų nuskandintas Ramiajame vandenyne.

Didelis ryšio palydovų skaičius

Pasak mokslininkų, nuo pirmojo palydovo paleidimo 1957 m. iki 2010-ųjų Žemės orbitoje susikaupė maždaug 10 000 aktyvių ir neaktyvių palydovų. „LeoLabs“ duomenimis, 2022 metų pabaigoje kosmose jau skraido daugiau nei 21 000 tokių objektų.

Pavyzdžiui, britų kosminių šiukšlių eksperto Hugh Lewiso teigimu, „SpaceX“ planuoja kosmose dislokuoti iki 42 000 „Starlink“ palydovų. Ir nors jie turi susidūrimų išvengimo sistemas, tačiau toks palydovų skaičius neišvengiamai gali lemti tai, kad tokių susidūrimų vis tiek įvyks.

„Susidūrimų rizika egzistuoja ir gali padidėti ateinančiais metais. Tai reiškia, kad laukiame, kol atsiras didžiulis kiekis naujų šiukšlių“, - sako Lewisas.