Dar kartą patvirtinti tyrimų rezultatai astrofizikus verčia spėlioti apie paralelines Visatas

Mokslinio tyrimo autoriai tyrinėjo WMAP zondo (Wilkinson Microwave Anisotropy Probe) pateiktus duomenis. Šis zondas jau nuo 2001 metų fiksuoja reliktinio spinduliavimo pėdsakus Visatoje. Kol kas reliktinį spinduliavimą gali paaiškinti tik Didžiojo sprogimo teoriją. Kitaip tariant, realiai aptiktas reliktinis spinduliavimas yra vienas iš pagrindinių Didžiojo sprogimo teorijos įrodymų.

Reliktinis spinduliavimas dar vadinamas kosmine elektromagnetine fonine spinduliuote (lot. relictus – paliktas, užsilikęs iš ankstyvųjų Visatos laikų) - tai yra elektromagnetinių bangų diapazono šiluminis 2,725 K absoliučiai juodo kūno spinduliavimas, užpildantis visą regimąją Visatą.

Vadinasi, tarpgalaktinės erdvės temperatūra visur yra tolygi ir siekia 2,725 K laipsnių. Tačiau naujausi WMAP zondo duomenys rodo, jog egzistuoja regionai, kuriuos temperatūra nuo vidutinės nukrypsta per vieną dešimtąją laipsnio dalį. Tyrimo autoriai nustatė, jog šie netolygumai susiję su keliomis galaktikų sankaupomis, kurios juda kryptimi, visiškai nesusijusia su Visatos plėtimusi.

Toks galaktikų sankaupų elgesys niekaip negali būti paaiškinamas dabartinėmis astrofizikos teorijomis, todėl mokslininkai spėja, kad tai gali lemti nežinoma jėga, egzistuojanti už matomos Visatos ribų. Šį reiškinį mokslininkai pavadino tamsiuoju srautu. Šis pavadinimas suteiktas prisimenant kitus neaiškius Visatos reiškinius - tamsiąją energiją ir tamsiąją materiją. Tamsiojo srauto buvimo negalima paaiškinti Visatos plėtimusi ir jis nėra tiesiogiai su tuo susijęs, tačiau mokslininkai tiki, jog šie dviejų tipų judėjimai vyksta vienu metu.

Apie pirmuosius mokslininkų aptikto tamsiojo srauto pėdsakus mes rašėme dar 2008 metais, tačiau tuomet paskelbti tyrimų rezultatai mokslininkų tarpe sukėlė kritikos bangą. Pasak kritikų, tokie neįprasti tyrimų rezultatai gavosi dėl netinkamos matavimų metodikos. Tai paskatino tyrimo autorius naujiems stebėjimams. Beveik po poros metų tyrimų gauti duomenys vėlei patvirtino 2008 metų rezultatus. Šį sykį mokslininkai stebėjo daugiau nei 1400 galaktikų sankaupų, nuo Žemės nutolusių per 3 milijardus šviesmečių.

Autorių nuomone, tamsųjį srautą gali lemti už matomos Visatos ribų esančios didelės masės sankaupos. Tai savu ruožtu gali reikšti ir paralelinių Visatų egzistavimą. Hipotezė teigia, jog Didžiojo sprogimo metu susidarė daugybė Visatų, kurias galima laikyti savotiškais oro burbulais. Kuomet nuo sprogimo praėjo 10^-36 sekundės, vienas iš šių burbulų ėmė plėstis ir taip susiformavo regimoji Visata. Na, o tamsusis srautas – kaimyninių Visatų sukeliamo efekto pėdsakas. Apie paralelines Visatas ir jų egzistavimo galimybes mes jau rašėme straipsnį, kuriame minėjome, jog paralelinių Visatų egzistavimą galėtų įrodyti reliktinis spinduliavimas. Galbūt būtent tai mokslininkams ir pavyko aptikti?