Neįprasta „transporto priemonė“ – iškelta nauja „beprotiška“ teorija kaip nežemiška gyvybė keliauja po galaktiką

Japonų mokslininkas mano, kad nežemiški mikroorganizmai gali judėti per mūsų galaktiką kosminių dulkių pagalba. Remiantis nauju tyrimu, kasmet į Žemę nukrenta 100 000 gyvybę turinčių dulkių dalelių, rašo „Space“.

Tomonori Totani iš Tokijo universiteto pristatė savo naują tyrimą, kuriame jis teigia, kad astrobiologai turėtų ištirti kosmines dulkes ir kitas nuolaužas iš egzoplanetų, kad surastų nežemišką gyvybę.

Kai didelis asteroidas susiduria su potencialiai apgyvendinta planeta, smūgis į kosmosą gali nusiųsti mažytes nuolaužas, kuriose gali būti mikroorganizmų. Kosminės dulkės tokiu būdu neša šią nežemišką gyvybę visoje mūsų galaktikoje, visų pirma, šių dulkių dalelės taip pat patenka į Žemę, mano Totanis.

Mokslininko teigimu, jei pradėsite tyrinėti kosminių dulkių daleles ir kitus potencialiai apgyvendintų planetų fragmentus, galite rasti nežemiškos gyvybės egzistavimo įrodymų. Totanis palaiko vieną iš hipotezių, leidžiančių manyti, kad gyvi mikroorganizmai gali judėti iš planetos į planetą per erdvę ir kad Paukščių Takas iš tikrųjų nėra toks negyvas.

Anot Totani, ne visos egzoplanetos nuolaužos gali skristi pakankamai greitai, kad pirmiausia įveiktų pačios planetos gravitaciją, o paskui – žvaigždės šeimininkės gravitaciją, kad nuskristų į tarpžvaigždinę erdvę. Greičiausiai, mokslininko nuomone, tai turėtų būti mažiausios dalelės, kurių plotis yra maždaug 1 tūkstantoji milimetro dalis. Tačiau net ir tokiose mažose dalelėse gali būti vienaląsčių gyvų organizmų.

„Reikia atsižvelgti į didžiulius atstumus ir laiką, kurio reikia šioms dalelėms įveikti šį atstumą. Taip pat būtina atsižvelgti į kosminės spinduliuotės įtaką. Todėl tikimybė, kad dulkių dalelės su nežemiška gyvybe pasieks Žemę nėra tokia aukšta, bet ji vis dar egzistuoja“, - sako Totani.

Japonų mokslininko skaičiavimais, kasmet į Žemę gali nukristi iki 100 000 kosminių dulkių dalelių, kuriose gali būti nežemiškos gyvybės požymių. O šių dulkių galima rasti Antarktidos lede arba vandenynų dugne. Totanis mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas šių kosminių dulkių tyrimams, kurie leis įrodyti egzistavimą už Žemės ribų.