Beveik kaip Saulė – jaunas ir 10 000 kartų ryškesnis Jupiteris sudegino savo palydovus

Grupė astronomų, vadovaujamų Carverio Birsono iš Arizonos valstijos universiteto (JAV), pristatė savo naują Jupiterio ir keturių pagrindinių jo palydovų – Europos, Ijo, Ganimedo ir Kalisto, vadinamų Galilėjo palydovais, tyrimą. Mokslininkai mano, kad savo egzistavimo pradžioje Jupiteris buvo toks ryškus, kad jo spinduliuotė tiesiog sudegino 4 pagrindinius palydovus, ir tai paaiškina skirtingą jų sudėtį, rašo „ScienceAlert“.

Pasak Birsono ir jo kolegų, jų tyrimai siūlo naują, labiausiai tikėtiną paaiškinimą, kodėl Jupiterio keturi pagrindiniai palydovai, kaip manoma, atsiradę iš vieno dujų ir dulkių disko, supusiusio planetą ankstyvosiose jos egzistavimo metais, pasižymi tokiais ryškiais sudėties skirtumais.

Astronomai padarė išvadą, kad neseniai susiformavęs Jupiteris buvo toks ryškus, kad jo spinduliuotė sudegino šiuos mėnulius ir dėl to išgaravo didžiulis vandens kiekis. Tai yra, būtent ši spinduliuotė gali paaiškinti, kodėl vulkaninis palydovas Ijo, ledu dengti Europa ir Ganimedas, taip pat palydovas Kalisto, padengtas daugiausiai krateriais, skiriasi vienas nuo kito.

Pasak Birsono, susiformavus Jupiteriui ir pagrindiniams jo palydovams, dujų milžinas pradėjo labai ryškiai švytėti ir buvo apie 10 000 kartų ryškesnis nei dabar. Žinoma, jis neskleidė tiek šviesos, kiek, pavyzdžiui, Saulė, tačiau šviesos buvo pakankamai, kad, pavyzdžiui, arčiau planetos esantys Ijo ir Europa atspindėtų daugiau Jupiterio spinduliuotės nei Saulės.

Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad visi keturi Jupiterio palydovai prieš milijardus metų buvo arčiau planetos nei dabar, todėl dujų milžino poveikis buvo didesnis. Tai ypač pasakytina apie stiprią jo spinduliuotę.

Pasak Birsono, baigus jam formuotis, Ijo sudėtyje buvo daug vandens ledo. Tačiau tada temperatūra palydovo paviršiuje pasikeitė, ledas pradėjo tirpti, susidarė skysto vandens vandenynai, kurie pradėjo garuoti, todėl susidarė vandens garų atmosfera.

Net ir šiandien Ijo negali išlaikyti savo atmosferoje dujų, kurios atsiranda dėl ugnikalnių išsiveržimų. Jos greitai „susiurbiamos“ Jupiterio, veikiant jo gravitacijai. Mokslininkai mano, kad su vandens garais atsitiko tas pats, tik vandens garai išskrido į kosmosą. Todėl Io šiuo metu yra labiausiai dehidratuotas pasaulis Saulės sistemoje.

Kalbant apie Europą, Jupiterio įtaka šiam mėnuliui buvo šiek tiek mažesnė, o tai leido išsaugoti storą paviršinio ledo sluoksnį ir požeminį vandenyną. Tačiau mokslininkai mano, kad dabartinis šio palydovo vandenynas yra tik bala, palyginti su vandens kiekiu, kuris čia buvo prieš milijardus metų. Stipri Jupiterio spinduliuotė išgarino didžiąją dalį šio vandens.

Kalbant apie palydovus Ganimedą ir Kalisto, dabar jų sudėtyje yra maždaug tiek pat ledo ir uolienų. Tai yra, ankstyvoji galinga Jupiterio spinduliuotė neturėjo jiems tokio stipraus poveikio, nors jų išskirtiniai bruožai galėjo susiformuoti veikiant Jupiteriui, mano mokslininkai.