Kinija Mėnulyje aptiko keistus stiklo rutuliukus, kuriuose gali slypėti milijardai tonų vandens

Mažyčių stiklo sferulių, surinktų Mėnulio grunto mėginiuose ir 2020 m. gruodį Kinijos misijos „Chang'e-5“ atgabentų į Žemę gali būti tiek daug, kad jose Mėnulio paviršiuje gali būti sukaupta iki 300 milijardų tonų vandens, rodo nauja analizė, kovo 28 d. paskelbta žurnale „Nature Geoscience“.

Stiklo rutuliukai, dar vadinami smūginiu stiklu arba mikrotektitais, susidaro, kai meteoritai dešimčių ar šimtų tūkstančių kilometrų per valandą greičiu atsitrenkia į Mėnulį, išmušdami Mėnulio plutos gabalus. Šiuose pasklidusiuose pliūpsniuose silikatiniai mineralai, smūgio jėgos įkaitinti iki lydymosi temperatūros, susijungia į mažus stiklo rutuliukus, kurie kaip trupiniai išsibarsto susidūrimo apylinkėse.

Mėnulio dirvožemyje yra deguonies – vadinasi, jo yra ir rutuliukuose. Kai Saulės vėjo jonizuoti vandenilio atomai (protonai) patenka į išlydytus rutuliukus, juose esantis deguonis reaguoja ir sudaro vandenį, kuris įsiurbiamas į silikatinių kapsulių vidų. Laikui bėgant kai kurie rutuliukai užpustomi Mėnulio dulkėmis, vadinamomis regolitu, ir taip lieka įkalinti su viduje esančiu vandeniu.

Esant tinkamai temperatūrai, kai kurie iš šių rutuliukų išleidžia vandenį į Mėnulio atmosferą ir į jo paviršių – veikdami kaip rezervuaras, kuris laikui bėgant pamažu atsistato, sakė tyrėjai. Dėl to šie rutuliukai galėtų tapti idealiu vandens, taip pat vandenilio ir deguonies šaltiniu tokioms kosmoso agentūroms kaip NASA ir Kinijos nacionalinei kosmoso administracijai (CNSA), norinčioms Mėnulyje statyti bazes. CSNSA tikisi, kad jos Mėnulio bazės projektas bus baigtas jau 2029 m.

„Jei norime būsimiems Mėnulio tyrimams iš smūginių stiklo rutuliukų išgauti vandenį, pirmiausia juos surinksime, tada užvirsime krosnyse ir atvėsinsime išsiskyrusius vandens garus. Galiausiai gausime skystą vandenį, – teigia tyrimo bendraautorius ir Kinijos mokslų akademijos Geologijos bei geofizikos instituto planetų geologas Sen Hu. – Dar vienas privalumas yra tas, kad smūginio stiklo rutuliukai [paplitę] Mėnulio dirvožemyje nuo ekvatoriaus iki ašigalio ir nuo rytų iki vakarų, globaliai ir tolygiai.“

Kinijos misija „Chang'e 5“, pavadinta kinų Mėnulio deivės vardu, buvo penktoji iš daugelio misijų, kuriomis siekiama padėti pagrindus būsimiems žmonių išsilaipinimams Mėnulio paviršiuje. Misija nusileido Mėnulyje, kad nuo jo paviršiaus paimtų medžiagos – ir 2020 m. gruodį mėn. grįžo į Žemę.

Parengta pagal „Live Science“.