500 metų ne riba – kiek laiko prireiktų, kol žmonės kolonizuotų kitą planetą? Štai ką sako ekspertai (Video)

„SpaceX“ generalinis direktorius Elonas Muskas nori, kad iki 2050 m. Marse būtų miestas, kuriame gyventų milijonas žmonių. Tai gali skambėti astronomiškai ambicingai, turint omenyje, kad žmonės niekada nebuvo įkėlę kojos ant Marso paviršiaus. Bet ar tai įmanoma? Kiek laiko prireiktų žmonėms kolonizuoti kitą planetą? Ir ar kada nors būtų įmanoma žmonėms kolonizuoti pasaulius už Saulės sistemos ribų?

Atsakymai į šiuos klausimus labai priklauso nuo to, apie kurią planetą kalbate. Marsui dešimtmečiai nebūtinai yra nerealus laiko tarpas. Serkanas Saydamas, Australijos kosmoso inžinerijos tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas ir Naujojo Pietų Velso universiteto Sidnėjuje profesorius sakė, kad žmonių kolonizacija Marse yra įmanoma per dešimtmečius.

„Manau, kad iki 2050 m. Marse turėsime žmonių koloniją“, – sakė Saydamas „Live Science“.

Saydamas yra kalnakasybos inžinierius, kurio specializacija yra ateities kasybos tyrimai. Pirmasis svarbus žingsnis kuriant sėkmingą Marso koloniją bus vanduo, kuris, pasak Saydamo, gali būti išgaunamas iš ledo ir (arba) hidratuotų mineralų. Jis mano, kad vanduo palengvins žemės ūkio vystymą ir galimybę užsiauginti maistą Marse, kaip 2015 m. filme „Marsietis“, o vandenilis iš ledo ir mineralai taip pat galėtų būti naudojami kaip energijos šaltinis raketiniam kurui.

Tačiau mokslinio sutarimo dėl Marso kolonizacijos iki 2050 m. nėra, o kiti mokslininkai pateikė ne tokias optimistines nuomones. Louisas Friedmanas, astronautikos inžinierius ir ne pelno organizacijos „The Planetary Society“ vienas iš įkūrėjų, 2019 m. pasiūlė, kad Marso kolonizacija artimiausioje ateityje yra mažai tikėtina.

Tačiau žmonija greičiausiai pasieks Marsą per dešimtmečius. Kinija planuoja pradėti siųsti žmonių įgulas į Marsą 2033 m., o NASA siekia nusiųsti astronautus iki 2030-ųjų pabaigos arba 2040-ųjų pradžios. Kai žmonės ten pateks, kitas žingsnis gali būti kolonijos kūrimas.

Kolonizacija reiškia tam tikrą savarankiškumo laipsnį, bet nebūtinai visišką nepriklausomybę nuo Žemės. Saydamas lygina Marsą su atokia sala, į kurią vis tiek tektų retkarčiais importuoti daiktus. „Dauguma įrangos ir įrankių bus siunčiami iš Žemės“, – sakė Saydamas. „Nemanau, kad galite pagaminti sunkvežimį Marse“.

Marsas turėtų ką nors pats pasigaminti, kad ilgalaikė kolonija būtų finansiškai gyvybinga. Kosminis turizmas yra viena iš galimybių, tačiau Saydamas nurodė, kad mineralų gavyba yra kolonizacijos sėkmės raktas. Pavyzdžiui, netoliese esančių asteroidų kosmoso kasyba vertingoms medžiagoms, tokioms kaip platina, gali sukurti naują kosmoso ekonomiką, taip paskatindama tolesnes investicijas ir tyrinėjimus.

Nors Marsas yra realiausias nežemiškos kolonizacijos variantas, mūsų raudonoji kaimynė nėra pati tinkamiausia planeta žmonėms. Marso atmosferoje yra daugiau nei 95 % anglies dioksido; tikrai šalta, vidutinė temperatūra yra apie minus 60 °C; erdvėlaiviui iš Žemės pasiekti reikia maždaug 8,5 mėnesio; ir jį bombarduoja kenksminga radiacija.

Beveik neabejotinai yra daugiau svetingų naujų planetų, esančių už mūsų Saulės sistemos, vadinamose egzoplanetomis. Egzoplanetų problema yra ta, kad jos yra labai, labai toli. Mes net neišsiuntėme erdvėlaivio į egzoplanetą, o vieninteliai zondai, palikę mūsų saulės sistemą, buvo „Voyager 1“ ir „2“, kuriems tai pasiekti prireikė atitinkamai 35 ir 41 metų. Egzoplanetos yra daug toliau.

„Arčiausiai egzoplanetai su dabartinėmis technologijomis pasiekti prireiktų kelių dešimčių tūkstančių metų“, – „Live Science“ sakė Fredericas Marinas, juodųjų skylių astrofizikas iš Strasbūro universiteto Prancūzijoje.

Dėl tokių ilgų kelionių egzoplanetų kolonizacija gali būti neįmanoma. Tačiau Marinas, vykdantis kompiuterinius tarpžvaigždinių kelionių modeliavimus, tikisi, kad dėl greitesnių erdvėlaivių kelionės artimiausiu metu sutrumpės.

„Mes žinome, kad kas šimtą metų, kiekvieną šimtmetį varymo priemonių greitis padidėja 10 kartų“, - sakė Marinas. Kitaip tariant, kai žmonės su kiekvienu šimtmečiu mokosi vis greičiau ir greičiau keliauti kosmose, potencialus kelionės į egzoplanetas laikas gali sumažėti nuo dešimčių tūkstančių metų iki tūkstančių metų, o vėliau iki šimtų metų.

Marinas išdėstė hipotetinį scenarijų, kaip per 500 metų pasiekti egzoplanetą, kuri bus svetinga žmonėms. Šimtmečius trunkančiai kelionei vis tiek prireiktų erdvėlaivio, kurį pilotuotų kelios žmonių kartos, kurių dauguma niekada nepamatys egzoplanetos, kuri galiausiai bus kolonizuota.

Marino modeliavimas rodo, kad maždaug 500 žmonių yra tinkama pradinė populiacija daugialypiam kolonijos laivui. Tačiau tai, kaip žmonės susidoros likusį gyvenimą praleisdami erdvėlaivyje ir kaip jų palikuonys elgsis gimdami tarpžvaigždiniame kelionių gyvenime, kelia etikos klausimų ir neaiškumų.