Aptikti keisti radijo signalai iš į Žemę panašios planetos: tai gali būti gyvybei būtinas magnetinis laukas

Žemėje savo planetos magnetinį lauką dažnai laikome savaime suprantamu dalyku. Jis apsaugo gyvus sutvėrimus nuo saulės spindulių, traukia kompaso adatas į šiaurę ir netgi sukuria gražias auroras. Kiti mūsų saulės sistemos pasauliai taip pat turi magnetinius laukus, tačiau kaip yra su į Žemę panašiomis planetomis aplink kitas žvaigždes? Nauji tyrimai galėjo atskleisti daug žadančios informacijos.

Naujausi stebėjimai iš labai didelio masto (VLA) radijo teleskopų Naujojoje Meksikoje atskleidė magnetinio lauko uolinėje egzoplanetoje YZ Ceti b, kuri skrieja aplink žvaigždę maždaug 12 šviesmečių atstumu nuo Žemės, įrodymus. Tai pirmasis galimas magnetinio lauko aptikimas planetoje, esančioje už mūsų Saulės sistemos ribų, teigiama balandžio 3 d. žurnale „Nature Astronomy“ paskelbtame tyrime.

„Šis tyrimas rodo ne tik tai, kad ši uolinė egzoplaneta greičiausiai turi magnetinį lauką, bet ir yra daug žadanti galimybė atrasti daugiau“, – sakė tyrimo autorius Joe Pesce, Nacionalinės radijo astronomijos observatorijos (NRAO) direktorius.

Magnetiniai laukai yra ypač įdomūs astronomams, nes jie yra svarbi dedamoji, kad planeta būtų tinkama gyventi. Be magnetinio lauko, energingos žvaigždės dalelės gali ardyti planetos atmosferą, pašalindamos dujas, galinčias palaikyti gyvybę.

„Potencialiai tinkamų gyventi arba gyvybę turinčių pasaulių kitose saulės sistemose paieška iš dalies priklauso nuo to, ar pavyks nustatyti, ar uolinės, į Žemę panašios egzoplanetos, iš tikrųjų turi magnetinius laukus“, – sakė P. Pesce.

Tačiau YZ Ceti b nėra tinkama gyventi planeta. Norėdami aptikti radijo bangas iš mažos, tolimosios egzoplanetos magnetinio lauko, astronomai turėjo pažvelgti į ypač ekstremalų pavyzdį. YZ Ceti b yra gana arti savo žvaigždės – per arti, kad būtų maloni temperatūra gyvybei – ir taip pat skrieja tokiu greičiu, kad vieni iš jos metų trunka tik dvi Žemės dienas.

Tyrėjų teigimu, tai yra taip arti, kad planeta juda per nuo žvaigždės slenkančią medžiagą. Planetos magnetinis laukas stumia elektra įkrautą plazmą atgal link žvaigždės, kuri vėliau sąveikauja su pačios žvaigždės magnetiniu lauku, skleisdama ryškius energijos blyksnius.

Iš esmės radijo bangos, kurias stebėjo komanda, buvo žvaigždės pašvaistė, kurią greičiausiai sukūrė sąveika su planeta, teigė komanda.

„Planetoje taip pat turėtų būti pašvaistė, jei ji turi savo atmosferą“, – pranešime teigė Sebastianas Pineda, Kolorado universiteto Boulderio astronomas ir naujo tyrimo bendraautoris.

Tačiau komanda nėra 100 proc. tikra, ar žvaigždžių pašvaistę visiškai sukelia YZ Ceti b. Reikia atlikti tolesnius stebėjimus, kad patvirtintume, kad tai iš tikrųjų yra dėl uolinės planetos magnetinio lauko, o ne tik dėl pačios žvaigždės ypatybės. Tačiau komanda ir toliau optimistiškai nusiteikusi, kad šios išvados ateityje gali lemti lūžius ieškant tinkamų gyventi svetimų planetų.