Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika

Lietuvos Jurijui Gagarinui į kosmosą pakilti nebuvo lemta (Video)

2010-04-13

(12)

(0)

(55)

Rūšis:	Standartinė publikacija
Aut. teisės:	delfi.lt
Autoriai:	Mindaugas Jackevičius
Parengė:	Redakcija

Priešingai nei sovietmečiu, būti kosmonautu ar astronautu nebėra darželinukų siekis, tad turbūt mažai kam emocijų bekelia balandžio 12-ąją minėta Tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena. Tačiau kiekvienas lietuvis turėtų prisiminti garsų lakūną bandytoją Rimantą Stankevičių, kuris Lietuvai buvo viltis turėti savo kosmonautą.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Kosmonauto profesija primiršta. Kažkaip apie kosmonautus vaikai nebekalba. Anksčiau tai buvo labai aktualu, kosmonautais visi norėjo būti. Štai ir mano pavaduotoja sako taip pat norėjusi būti kosmonaute“, - juokiasi Vilniaus lopšelio-darželio „Pelėda“ direktorė Gaila Žiemienė. Ji mano, kad šiandien vaikai dažniau susiduria ne su kosmonautais, o su „Pokemonais“ ir kalba daugiau apie juos. „Vaikai atspindi tai, ką mes mąstome. Juk ir mes, suaugusieji, turbūt mažai apie kosmonautiką mąstome“, - kalbėjo G. Žiemienė.

Tačiau švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius susitikime su moksleiviais yra sulaukęs abituriento klausimo, kur studijuoti kosmonautiką. „Paprastai į tai orientuotos specialybės yra didžiosiose šalyse, tačiau grynai kosmonautikos specialybės turbūt ir nėra – yra astronomija, orlaivių pilotavimas, fizika ar labiau specializuotos ir brangios magistro programos. Tik didžiausi universitetai turbūt gali leisti į tai orientuotas tikslines programas“, - sako G. Steponavičius.

Skrydis turėjo būti dovana atsikuriančiai Lietuvai

„Rimantas triskart turėjo skristi į kosmosą, bet nė karto nepakilo. Be abejo, jis buvo reali Lietuvos viltis turėti savo kosmonautą, kuri, manau, jau niekad neišsipildys“, – apie R. Stankevičių kalbėjo Žurnalistas, knygų apie aviaciją autorius Edmundas Ganusauskas.

Lakūnas bandytojas R. Stankevičius kosmonauto kvalifikaciją įgijo 1980 metais. Po kelerių metų jam teko būti į orbitą kilusio lakūno bandytojo Igorio Volko dubleriu. Kitą sykį, artėjant starto dienai, techninis brokas nepataisomai pažeidė kosminio laivo sistemas ir skrydis buvo nukeltas į tolimą ateitį. Trečią kartą, kai atrodė, jog dabar Rimantas jau tikrai pakils, kosminė vadovybė staiga nusprendė, kad R. Stankevičiui laive nėra vietos, nes, aparatui grįžtant į Žemę, reikės pargabenti iš kosminės stoties kažkokį krovinį. „Tada jis, atidavęs kosmosui dešimt metų, išeikvojęs begalę jėgų, iš tikrųjų buvo nusivylęs. Jam tiesiog su kosmosu žiauriai nesisekė – nemanau, kad kažkas specialiai būtų žlugdęs. Taip viskas per rusiškas tvarkas klostėsi“, – sakė E. Ganusauskas.

Kita vertus, pasak E. Ganusausko, tikroji Rimanto kosminė svajonė buvo pakilti ne dešimtis kartų į orbitą kilusiu standartiniu aparatu „Sojuz”, o daugkartinio naudojimo kosminiu laivu „Buran“, į kurio bandymus jis buvo pasinėręs nuo pat šio projekto pradžios. Šį kosminį lėktuvą R. Stankevičius 1985-ųjų lapkritį kartu su I. Volku pirmą kartą pakėlė į orą, vėliau dar keliolika kartų bandė Žemės atmosferoje. Tačiau į kosmosą „Buran“ pakilo vienintelį sykį ir be įgulos – automatiniu režimu. „Paskui atėjo viešumo laikai, Sovietų Sąjunga praskleidė savo paslapčių uždangas, parodė pasauliui supernaikintuvą „Su-27“. 1990 m. vasarą Rimantas kartu su savo auklėtiniu Sergejumi Tresviatskiu demonstravo parodomuosius skrydžius Amerikoje. Tą vasarą jie savo naikintuvais per Aliaską du kartus skrido į JAV ir grįžo atgal. Be abejo, daug jėgų kainavo ne tik treniruotės bei demonstraciniai skrydžiai – alinantys buvo ir tolimi perskridimai“, – kalbėjo E.Ganusauskas. Rugsėjo pradžioje ką tik iš Amerikos grįžusį R. Stankevičių vadovybė išsiuntė į Italiją, kur reikėjo pakeisti lėktuvo katastrofoje sunkiai sužeistą kitą sovietų pilotą Leonidą Lobasą. Programa Salgaredos aeroklubo šventėje 1990 metų rugsėjo 9 dieną Rimantui, deja, buvo lemtinga – atlikdamas žmonių iki šiol mirties kilpa vadinamą akrobatikos figūrą, jis žuvo. E.Ganusausko teigimu, kad Lietuva ateityje turėtų savo kosmonautą, turi sutapti per daug didelių dalykų. „Aišku, gal kas ir turi ambicijų už 20 mln. dolerių pakilti kaip kosmoso turistas, tačiau tai nėra rimta kosmonautika, – teigė žurnalistas. – Juo labiau apmaudu, kad lemtis užbraukė tikro aviacijos ir kosmoso profesionalo R. Stankevičiaus svajonę padovanoti atgimstančiai Lietuvai kosminį skrydį”. E. Ganusauskas R.Stankevičių vadina viena ryškiausių asmenybių Lietuvos aviacijos istorijoje. „Jis turėjo didžiulį autoritetą – ir dėl žmogiškų savybių, ir dėl profesionalumo, – sakė rašytojas. – Rimantas buvo nepaprastai doras, sąžiningas, ramus, labai atsakingai žiūrėjo į jam patikėtus darbus. Kaip aukščiausios klasės lakūnas bandytojas jis niekada nestokojo itin sudėtingų ir, žinoma, rizikingų bandymų“, – teigė E. Ganusauskas. 1989 m. rugsėjo mėn. R. Stankevičiui suteiktas nusipelniusio SSRS lakūno bandytojo vardas. 2002 m. Marijampolėje jo vardu pavadinta vidurinė mokykla.

Tarp šiandien besirengiančių į kosmosą entuziastų - Lietuvis

Nuo Jurijaus Gagarino, 1961 m. balandžio 12-ąją pirmojo į kosmosą pakilusio žmogaus, triumfo praėjus beveik pusšimčiui metų, ambicijos nukeliauti į orbitą neslopsta. Du danai entuziastai sumanė sukurti suborbitinius kosminius aparatus, kurie atvers kelią žmogaus skrydžiams į kosmosą nedideliais kosminiais aparatais. Prie jų prisidėjo lietuvis verslininkas Vladas Lašas, tikintis, kad tik laiko klausimas, kada bus galima šiais aparatais pakilti į kosmosą.

„Projektu norima įrodyti, kad kosmonautika nebėra didelių valstybių ir didelių verslų monopolis. Jauni danai, kuriuos pernai sutikau, prieš pusantrų metų pradėjo projektą, kurio misija – suborbitinis žmogaus skrydis“, - aiškino V. Lašas. Kaip rašoma Copenhagen Suborbitals projekto interneto svetainėje, pelno nesiekiančio suborbitinio kosmoso projekto, kurį finansuoja savanoriai rėmėjai misija – nuskraidinti žmogų į kosmosą. Planuojamas skrydžio aukštis – 120-130 km, trukmė – 15 minučių. „Dirbame visu pajėgumu ir siekiame sukurti suborbitinius kosminius aparatus, kurie atvers kelią žmogaus skrydžiams į kosmosą nedideliais kosminiais aparatais“, - teigia idėjos autoriai Peteris Madsenas ir Kristianas Bengstonas.

Pasak svetainės internete, kuriamos dvi naujos raketos. Nedidelė nepilotuojama raketa, pavadinta „Hybrid Atmospheric Test Vehicle“ arba HATV, ir didesnė nešančioji raketa, pavadinta „Hybrid Exo Atmospheric Transporter“ arba HEAT, kuri nugabens nedidelį kosminį aparatą į suborbitinę trajektoriją kosmose. „Tai 100 proc. taiki misija, niekaip nesusijusi su sprogmenų, branduolinių užtaisų, cheminių ar branduolinių ginklų gabenimu. Mes ketiname kaip įmanoma dalintis technine informacija, vadovaujantis ES eksporto kontrolės įstatymais“, - rašoma interneto svetainėje.

Lietuvis idėją remia finansiškai

„Garaže kuriamas kosminis projektas. Daugelis žmonių, kuriems pasakoju, tuo netiki“, - sako jaunų danų projektą remiantis V. Lašas. Jis jau keletą kartų lankėsi Danijoje. „Turbūt esu didžiausias danų projekto rėmėjas ir entuziastas iš užsienio – dirbtuvėse šalia kosmoso aparato yra ne tik Danijos, bet ir Lietuvos vėliava“, - teigia verslininkas. – Kviečiu ir daugiau lietuvių paremti šį projektą ir būti unikalaus projekto dalininkais. Juk galbūt tai bus žemų kainų kosminių skrydžių pradžia? Nežinau kito projekto, kur taip efektyviai ir taupiai panaudojamos lėšos, todėl labai vertinama ir visa nedidelė pagalba. Sąraše jau yra ir daugiau rėmėjų iš Lietuvos“, - kalbėjo V. Lašas.

Pasak V. Lašo, šis projektas puikiai parodo, kad ir kosmonautikos sferoje galima apseiti be didelių valstybinių projektų - remiamasi jaunų žmonių entuziazmu ir rėmėjų lėšomis. Stebėti prieš mėnesį vykusius statinius 6,7 tonos traukos raketinio variklio bandymus Kopenhagos pakraštyje susirinko apie 700 žiūrovų, kurių dauguma – šio projekto entuziastai ir rėmėjai.

Verslininko teigimu, vieni idėjos iniciatorius gelbsti savanorišku darbu ir žiniomis, kiti prie idėjos prisideda piniginėmis lėšomis. „Šnekėjau apie tai su žmonėmis iš NASA, pasak jų, fantastiškai daug padaryta. Ir tai tik - dviejų entuziastų sukurta grupė! Tik laiko klausimas, kada viskas bus iki galo apšlifuota ir paruošta“, - sakė V. Lašas. Vasarą planuojami aparato bandymai Baltijos jūroje – nuo plaukiojančios platformos bus paleistas pirmasis bandomasis skrydis. Tai kol kas bus testai be žmonių. „Niekad nesakyk niekada“, - klausiamas, ar ir pats sukurtu aparatu tikisi pakilti į kosmosą, sakė pašnekovas.

Draugauja su R.Bransonu

V. Lašas bendrauja su milijardieriumi, „Virgin Galactics“ įkūrėju ir savininku Richardu Bransonu. Su juo V. Lašas prieš keletą metų susipažino TED konferencijoje Kalifornijoje. Su juo lietuvis yra kalbėjęs ir apie komercinius skrydžius į kosmosą. „Nežinau, bet ką gali žinoti“, - į klausimą, ar R. Bransono erdvėlaiviu ketina skristi į kosmosą, atsako V. Lašas. Su milijardieriumi V. Lašas vėl susitiks už keleto savaičių.

V. Lašo teigimu, kosmoso entuziastų Lietuvoje nėra daug. Tačiau pašnekovas mano, kad besidominčių ne tik tuo, kas po kojomis, bet žiūrinčių ir į dangų, daugėja. Jo manymu, dabar kosminių skrydžių situacija panaši į aviaciją prieš 70-90 metų – didžiuliai iššūkiai ir plačios galimybės kurti naujoves. Verslininkas siūlo prisiminti, kad pasaulio aviacijos istoriją kūrė ir lietuviai. Video reportažuose - HEAT aparato bandymo akimirkos: