Už 557 šviesmečių nuo Žemės pirmą kartą aptiko tokį dalyką – jų yra ir mūsų planetoje

Kinijos astronomai planetoje MASCARA-4b, kuri atstovauja tokiai egzoplanetų klasei kaip labai karšti Jupiteriai, aptiko cheminį elementą samarį.

Tai sunkiausias elementas, kada nors rastas už Saulės sistemos ribų esančių planetų atmosferose, rašo „IFLScience“.

Šis elementas vadinamas samariu ir cheminių elementų lentelėje užima 62 vietą. Net jei niekada negirdėjote apie samarį, jis gana dažnai aptinkamas Žemės plutoje.

Šis sidabrinis retųjų žemių metalas Žemėje paplitęs dažniau nei alavas.

Dar 2020 m. buvo atrasta egzoplaneta MASCARA-4b, esanti už 557 šviesmečių.

Ši planeta priklauso egzoplanetų klasei, kurią mokslininkai vadina labai karštaisiais Jupiteriais, nes jos masė yra 3 kartus didesnė už Jupiterio masę, o temperatūra – keli tūkstančiai laipsnių pagal Celsijų.

Dujinė milžinė MASCARA-4b sukasi labai arti savo žvaigždės ir visą apsisukimą aplink ją atlieka vos per 2,8 Žemės dienos.

Mokslininkų teigimu, tokie elementai turėtų būti paplitę ir kitose planetose, tačiau juos aptikti labai sunku.

Siekdami padaryti naują unikalų atradimą, mokslininkai Čilėje esančiu antžeminiu VLT teleskopu stebėjo planetą, skriejančią aplink žvaigždę MASCARA-4 (kuri yra didesnė ir karštesnė už Saulę). Astronomai analizavo žvaigždės šviesą, sklindančią pro egzoplanetos atmosferą, kad nustatytų čia esančių cheminių elementų rūšį.

Planetoje MASCARA-4b mokslininkai ne tik aptiko samarį, bet ir kitus sunkiuosius cheminius elementus.

Pavyzdžiui, pirmą kartą egzoplanetos atmosferoje astronomai aptiko rubidžio, kurio numeris cheminių elementų lentelėje yra 37.

Jie taip pat patvirtino ankstesnes išvadas, kad MASCARA-4b planetoje neabejotinai yra tokių elementų, kaip baris ir titanas bei, galbūt, skandis.

Anksčiau titanas kitų planetų atmosferose buvo aptinkamas tik titano oksido pavidalu, tačiau dabar jis rastas kaip grynas elementas, kurio neveikia deguonis.

Mokslininkai mano, kad šioje planetoje deguonies nėra arba jo yra labai mažai.

Dabar mokslininkai siekia dar kartą išanalizuoti radinius, kad galutinai patvirtintų savo stebėjimus.

Astronomai taip pat nori išsiaiškinti, kiek visų aptiktų elementų yra tolimos dujinės milžinės atmosferoje.

Mokslininkai teigia, kad planetų cheminės sudėties palyginimas su jų žvaigždžių chemine sudėtimi gali suteikti daugiau informacijos apie tai, kaip susiformuoja tokios planetos ir kas vyksta toliau.