Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Astronomai stebėjo apokalipsę, kai planetą surijo jos pačios žvaigždė – tai pirmas kartas, kai toks įvykis stebimas tiesiogiai. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Visos žvaigždės miršta ir prieš mirtį kartu su savimi „pribaigia“ aplink jas besisukančias planetas. Mokslininkai mano, kad tokie įvykiai gali įvykti daugelyje mūsų galaktikos žvaigždžių sistemų. Tačiau dabar pirmą kartą mokslininkai šį procesą stebėjo tiesiogiai, rašo „New Atlas“. Maždaug po 5 milijardų metų mūsų Saulė pavirs raudonaja milžine, kai pasieks paskutinę savo gyvavimo ciklo stadiją. Tai reiškia, kad žvaigždė gerokai padidės ir prarys Merkurijų, Venerą ir net Žemę. Čia nėra nieko neįprasto ir panašių įvykių buvo ir vis dar pasitaiko. Net kai jūs tai skaitote šį straipsnį, kažkur galaktikoje tūkstančiai žvaigždžių naikina savo planetų sistemas. Tačiau astronomai niekada nematė šio proceso tiesiogiai. Amerikiečių mokslininkai iš Kalifornijos technologijos instituto ir Masačusetso technologijos instituto pristatė tyrimą, kuriame aprašė, kaip jie matė mirtiną į saulę panašios žvaigždės ir planetos sąveiką. Ši žvaigždė vadinama ZTF SLRN-2020 ir yra 12 000 šviesmečių atstumu nuo mūsų. ZTF SLRN-2020 per kelis mėnesius visiškai „suvalgė“ planetą, kuri yra dujų milžinė ir savo dydžiu primena Jupiterį. Astronomai išanalizavo duomenis, gautus atlikus kosmoso tyrimą Palomaro observatorijos (JAV) teleskopu. Šie duomenys parodė, kad viena iš žvaigždžių 10 dienų staiga tapo daug šviesesnė, o vėliau vėl tapo normali. Analizė parodė, kad šios žvaigždės ryškumas staiga padidėjo 100 kartų. Iš pradžių mokslininkai manė, kad atrado naują žvaigždę – novą. Naujos žvaigždės, arba novos, yra žvaigždės, kurių ryškumas trumpam laikui staiga padidėja. Tai atsitinka dvejetainių žvaigždžių sistemose, kur baltoji nykštukė žvaigždė paima materiją iš žvaigždės kompanionės. Dėl šio proceso susikaupia per daug medžiagos ir įvyksta sprogimas – novos sprogimas (nepainioti su supernovos sprogimais, po kurių miršta žvaigždės). Kai įvyksta šis sprogimas, baltosios nykštukės ryškumas tampa šimtais, tūkstančiais, o kartais net dešimtimis tūkstančių didesnis nei Saulės.
Tačiau vėlesni šios žvaigždės stebėjimai parodė, kad neįvyko joks sprogimas – tai buvo dėl planetos, kurią prarijo žvaigždė, dėl ko žvaigždės ryškumas žymiai padidėjo. Pasak mokslininkų, scenarijus atrodė taip:
Kaip parodė tolesni stebėjimai kosminiu infraraudonųjų spindulių teleskopu NEOWISE, iš tikrųjų absorbcijos procesas truko net 9 mėnesius. Bet jį buvo galima pamatyti tik infraraudonųjų spindulių šviesoje, o matomoje šviesoje jis buvo stebimas tik 10 dienų. Mokslininkai teigė, kad galiausiai tolimasis „Jupiteris“ pateko į tolimos svetimos Saulės šerdį, dėl to žvaigždė tapo dar didesnė ir įvyko sprogimas, tai yra staigus ryškumo padidėjimas. Jis buvo užfiksuotas antžeminiu teleskopu. Galbūt tai neįvyks su mūsų Jupiteriu po milijardų metų, tačiau Žemei tikrai nepasiseks, kai Saulė pradės plėstis ir „suvalgys“ arčiausiai jos esančias planetas. Galbūt tolimi mūsų palikuonys, o gal net nežemiškų civilizacijų atstovai, kaip dabar astronomai, stebės, kaip Saulė sugeria mūsų planetą.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|