Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Egzoplanetos neabejotinai mus žavi. Kitoks pasaulis aplink kitas žvaigždes, galintis turėti atsakymus į įvairius didelio masto kosmoso klausimus, įskaitant, galbūt, ar mes esame vieniši Visatoje. Nuo 1992 m., kai buvo atrastos pirmosios egzoplanetos, tyrėjai pastebėjo daugiau nei 5000 šių nežemiškų pasaulių ir dabar jų tikslas yra rasti daug daugiau. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Paprastai egzoplanetos aptinkamos vienu iš penkių metodų. Yra tranzito metodas, leidžiantis tyrėjams rasti planetas, kai jos blokuoja šviesą, skriedamos priešais savo žvaigždę. Yra radialinio greičio metodas, kai galite pastebėti planetas, matuodami gravitacinį jų poveikį žvaigždei. Yra gravitacinio mikrolęšio metodas, kai antroji žvaigždė veikia kaip teleskopas ir sukelia šviesos blyksnį, jei prie jos egzistuoja egzoplaneta. Yra astrometrija, kurios metu mokslininkai ieško, kaip egzoplaneta priverčia žvaigždę judėti kitų žvaigždžių atžvilgiu. Ir yra tiesioginis vaizdas, kai jūs tiesiog... tiesiogiai matote egzoplanetą. Paprastai visi šie metodai naudojami atskirai. Tačiau neseniai astronomai sugebėjo sujungti astrometriją ir tiesioginį vaizdą ir rasti egzoplanetą. Jie naudojo astrometriją, kad išfiltruotų tas, kurios žvaigždės gali būti tinkamos egzoplanetų paieškai, o tada tiesiogiai nufotografavo atsirinktas žvaigždes, kad pamatytų, ar planetos prie jų yra iš tikrųjų. Tai atrodo akivaizdus dalykas – susiaurinti medžioklės lauką ir tada efektyviau nukreipti teleskopus į potencialias egzoplanetų vietas. Tačiau tam reikia dviejų didžiulių duomenų rinkinių – vieno astronomijos duomenų rinkinio ir kito atitinkamo tiesioginio vaizdo duomenų rinkinio. Prieiga prie tokių duomenų yra sudėtinga, kai visi nori nuolat naudoti teleskopus atskiriems projektams. Taigi, komanda pradėjo nuo to, ką jau turėjo. Jie išnagrinėjo daugiau nei 25 metų astrometrinius duomenis, kuriuos jau surinko ESA „Gaia“ ir „Hipparcos“ misijos. Panaudoję šiuos duomenis savo taikiniams identifikuoti, jie rezervavo „Subaru“ teleskopo (esančio Havajuose Mauna Kėjos kalno viršūnėje) laiką, kad galėtų stebėti tiesioginį vaizdą. Ir iki šiol tai pasiteisino bent vienu atveju. Komanda įrodė HIP99770b – karštos, į Jupiterį panašios planetos, besisukančios aplink žvaigždę HIP99770, egzistavimą. Paprastai HIP99770 būtų gana sunku rasti egzoplanetų, nes ji yra dvigubai didesnė už mūsų Saulę, o didžiulės žvaigždės dažnai daug ką aplinkui užstoja. Ateityje komanda tikisi, kad jie galės panaudoti savo metodiką ir dar efektyviau rasti daugiau egzoplanetų. Ypač atsižvelgiant į tai, kad šis metodas, kai jis veikia, galiausiai suteikia tiesioginius vaizdo duomenis. Tiesioginiai vaizdo duomenys yra labai svarbūs analizuojant tolimų pasaulių temperatūrą, charakteristikas ir atmosferą.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|