Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
NASA mano, kad tikslą pasiekti bus labai sunku, tačiau JAV kosmoso agentūra vis tiek dės visas pastangas. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmieji astronautai erdvėlaiviu galėtų skristi aplink Marsą jau 2033 metais, tačiau nusileidimas Raudonojoje planetoje 2040 metais, kurį anksčiau planavo NASA, yra labai drąsi ir ambicinga užduotis, rašo „Space“. Anksčiau NASA vadovybė skelbė planus, pagal kuriuos pirmųjų astronautų nusileidimas Marse gali įvykti jau 2040 metais. O 7 metus prieš tai astronautai galės atlikti pirmąjį pilotuojamą skrydį aplink Marsą. Tai labai ambicingi planai, ir paaiškėjo, kad NASA vis dar sunkiai juos įgyvendina, nors kosmoso agentūra labai stengiasi tai padaryti. Pasak NASA atstovo James‘o Reuter‘io, 2040 metais, po 6 mėnesius trukusios kelionės kosmose, žmonių nusileidimas Raudonojoje planetoje yra labai drąsi užduotis. Gali būti, kad šio tikslo nepavyks pasiekti dėl to, kad liko tik 16 metų (nes iki 2039 metų viskas turėtų būti paruošta) sukurti visoms reikalingoms technologijoms. Bet ne tik dėl šio klausimo. Kad žmonės galėtų skristi į Marsą, jau 2030-ųjų pradžioje būtina turėti nuolatinę bazę Mėnulyje. Iki to laiko Mėnulio kosminė stotis „Gateway“ turėtų būti pastatyta ir jau veikti. Būtent šioje stotyje bus dislokuotos atsargos ir astronautai tolesniam jų skrydžiui į Marsą. Taip pat šią stotį ir Mėnulio bazę reikėtų naudoti kaip skrydžių į Raudonąją planetą bandymų aikštelę.
NASA mano, kad astronautai turėtų skristi į „Gateway“ stotį, ten gyventi šešis mėnesius (tai yra skrydžio į Marsą laikas), tada jie nusileistų į Mėnulio paviršių ir mėnesį praleistų Mėnulio bazėje (tai yra laikas, kurį astronautai turės pragyventi Marse). Po to jie vėl grįš į „Gateway“ orbitinę stotį, liks ten dar 6 mėnesiams ir tik po to keliaus į Žemę. Toks bandomasis skrydis tiesiog būtinas, prieš siunčiant žmones į Raudonąją planetą, teigia mokslininkai. Mėnulio kosminė stotis, besisukdama aplink Mėnulį, pereis per Žemės radiacijos juostą, kuri yra ir Marse. Todėl skrydžio į Raudonąją planetą modeliavimas leis išbandyti technologijas, skirtas apsisaugoti nuo žalingos saulės ir kosminės spinduliuotės giliame kosmose. Tačiau kol kas šios technologijos yra kuriamos ir jas išbandyti prireiks daug metų, teigia J. Reuter‘is. Tačiau tai dar ne visos problemos, kurias NASA turi išspręsti. Astronautams išlaipinti Mėnulyje ir Marse NASA planuoja naudoti daugkartinio naudojimo sistemą, kurią sudaro erdvėlaivis ir „SpaceX“ raketa, vadinamoji „Starship“. Kol kas toks erdvėlaivis turėtų nuleisti astronautus iš orbitos į Mėnulį per pirmąjį žmogaus nusileidimą ant Žemės palydovo XXI amžiuje 2025 metais. Tačiau iki šiol „Starship“ per bandomąjį skrydį net nesugebėjo išskristi į kosmosą. Šiuo metu NASA turi keletą užduočių: nusileisti Mėnulyje, pastatyti ten bazę, surinkti orbitinę stotį, kurti naujas technologijas, išbandyti jas realiose sąlygose, atlikti imitacinius skrydžius į Marsą, neleisti tam per daug pinigų ir pabandyti laikytis suplanuoto grafiko. Ar NASA sugebės 2040 metais išlaipinti astronautus Marse, greičiausiai paaiškės kito dešimtmečio pradžioje.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|