Iš kosmoso grįžusių astronautų smegenis nuskenavę mokslininkai pamatė, kas joms nutinka: pokyčiai – dramatiški

Šių pokyčių smegenyse ir galimo tokios žalos poveikio išaiškinimas gali būti labai svarbus būsimų misijų į Marsą sėkmei.

Iki šiol buvo nustatyta, kad skrydžiu į kosmosą metu smegenų ertmės, vadinamieji skilveliai, gali padidėti iki 25 proc. Smegenų skilvelius užpildo smegenų skystis, kuris padeda jas apsaugoti, aprūpinti įvairiomis reikalingomis medžiagomis ir pašalinti atliekas iš smegenų.

Tačiau kosmose, kur nėra gravitacijos, smegenys kaukolėje pasislenka į viršų ir dėl to išsiplečia skilveliai. Vis dėl to, kol kas neaišku, kokios gali būti ilgalaikės šio skilvelių išsiplėtimo pasekmės.

„Kaip tai paveiks darbingumą ir ilgalaikę sveikatą, lieka atviras klausimas“, – portalui space.com sakė tyrimo vyresnioji autorė Rachael Seidler iš Floridos universiteto Geinsvilyje.

Skilvelio išsiplėtimo poveikis priklauso ir nuo to, kokia yra misijos trukmė, kiek misijų kosmose anksčiau yra dalyvavęs astronautas ir koks yra laikas tarp misijų.

Naujausio tyrimo metu R. Seidler ir jos kolegos, naudodami magnetinio rezonanso tomografiją, skenavo 30 astronautų smegenis prieš skrydį į kosmosą ir po jo. Jie ištyrė aštuonių astronautų, kurie dalyvavo dviejų savaičių misijose, 18 – šešių mėnesių misijose ir keturių, kurie dalyvavo ilgesnėse, iki vienerių metų trukmės misijose.

Mokslininkai nustatė, kad ilgesnių kosminių skrydžių misijų metu labiau pabrinkdavo smegenų skilveliai, o daugiausia jų pabrinkdavo per pirmuosius šešis mėnesius kosmose.

„Didžiausias šuolis įvyksta, kai kosmose būnama nuo dviejų savaičių iki šešių mėnesių. Jau po dviejų savaičių skilvelių tūris nebepakito arba pakitimas buvo menkai pastebimas“, – sakė Seidler.

Tokie rezultatai itin svarbūs dėl pastaraisiais metais išaugusio kosminio turizmo masto. Paaiškėjo, kad trumpesnės kelionės į kosmosą sukelia nedidelius fizinius smegenų pokyčius. Be to, po šešių mėnesių buvimo kosmose skilvelių didėjimo tempas sumažėjo, o tai taip pat gali būti gera žinia planuojant ilgesnės trukmės misijas, pavyzdžiui, į Marsą.

Mokslininkai taip pat nustatė, kad smegenys visiškai atsistato tik po trijų metų, t.y. pasiekia būseną, kuri buvo prieš skrydį.

Mokslininkai tyrimą ir išvadas paskelbė birželio 8 dieną žurnale „Scientific Reports“.