„Netikėtas šalutinis poveikis.“ „Starlink“ nemaloniai nustebino

Spiečius aplink žemę skriejančių „SpaceX Starlink“ palydovų teršia erdvę radijo spinduliais. Tokią išvadą padarė šią problemą nagrinėjusi Tarptautinės astronomų sąjungos mokslininkų grupė, rašo mokslinis leidinys A&A.

Jie tyrinėjo papildomą „Starlink“ palydovų elektromagnetinę spinduliuotę. Naudodami didelį žemo dažnio (LOFAR) teleskopų masyvą, jie sugebėjo nustatyti, kad „SpaceX Starlink“ palydovai „paleidžia“ pašalines radijo bangas.

„LOFAR pagalba aptikome 47 iš 68 stebėtų palydovų spinduliuotę“, – tyrimo rezultatus komentavo astronomas Cesas Bassa. LOFAR yra daugiau nei 40 radijo antenų tinklas, išdėstytas Nyderlanduose, Vokietijoje ir keliose kitose Europos šalyse. Teleskopas gali aptikti didžiausius kosmose esančių objektų skleidžiamos spinduliuotės bangų ilgius. Tačiau, kaip paaiškėja, radijo bangas, panašias į tuos, kurias tyrinėja LOFAR, taip pat netyčia skleidžia „Starlink“ palydovai. Naujajame tyrime mokslininkai aprašė šį nepageidaujamą žemo dažnio radijo triukšmą iš beveik 50 įrenginių.

„Naudodami LOFAR aptikome 110–188 MHz spinduliuotę 47 iš 68 stebėtų palydovų“, – sakė Ceesas Bassa, Nyderlandų radijo astronomijos instituto (ASTRON), valdančio LOFAR masyvą, astronomas ir bendradarbis. „Šis diapazonas apima apsaugotą 150,05–153 MHz juostą, kurią Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga specialiai skyrė radijo astronomijai.

Šis atradimas kelia susirūpinimą naujos kartos didelio masto radijo observatorijoms, tokioms kaip „Square Kilometer Array Observatory“ (SKAO), kuri šiuo metu statoma dviejose atokiose vietose Australijoje ir Pietų Afrikoje. Siekdami maksimaliai padidinti teleskopo gebėjimą aptikti net silpniausius signalus, reguliuotojai aplink vietas, kuriose neleidžiama naudoti korinio ryšio, antžeminės televizijos ar radijo, įrengė radijo tylos zonas. Tačiau „Starlink“ palydoviniai žvaigždynai gali laisvai keliauti per tas vietas ir dėl mažo aukščio trikdyti stebėjimus.

ASTRON komanda savo pareiškime pridūrė, kad „SpaceX“ nepažeidžia jokių taisyklių, nes tokia palydovų spinduliuotė nėra reglamentuojama jokiomis gairėmis, skirtingai nei antžeminiai įrenginiai.

„Šis tyrimas atspindi naujausias pastangas pagerinti palydovų žvaigždynų poveikį radijo astronomijai“, – pranešime teigė tyrimo pagrindinis autorius ir SKAO spektro vadovas Federico Di Vruno. „Ankstesniuose seminaruose apie tamsų ir tylų dangų buvo teorija apie šią spinduliuotę, mūsų stebėjimai patvirtina, kad ją galima išmatuoti.

Tyrėjai toliau modeliavo šios „netyčinės“ spinduliuotės poveikį iš didesnio skaičiaus palydovų. Modeliavimas parodė, kad nepageidaujami efektai taps ryškesni didėjant jų skaičiui.

Mokslininkai pastebi, kad kiekvienais metais „SpaceX Starlink“ skaičius Žemės orbitoje didėja, o palydovai daro vis didesnį poveikį kosmosui.

Astronomas Michaelas Krameris, vienas iš tyrimo dalyvių, mano, kad Tarptautinės astronomijos sąjungos ir Radijo astronomijos instituto atliktas darbas yra geriausias būdas parodyti, kad technologijų plėtra gali turėti nenumatytų šalutinių poveikių.

Liepos 9 d. radijo spinduliuotės tyrimo fone „SpaceX“ raketa iškeliavo į kosmosą su nauja interneto palydovų partija. Ji startavo iš 40-ojo paleidimo komplekso Kanaveralo kyšulyje Floridoje. Šis palydovų iškėlimas įmonei buvo jau 93-asis.