Jokiu būdu nešokinėkite ir nežiūrėkite aukštyn. Mokslininkai paaiškino, kaip vaikščioti asteroidu (Video)

2022 m. rugsėjį NASA kosmoso agentūra sėkmingai atliko DART misiją, skirtą pakeisti asteroido orbitą. Tiesą sakant, erdvėlaivis atsitrenkė į asteroidą, įrodydamas, kad kinetinis smūgis yra pajėgus nukreipti asteroidus, kurie ateityje gali kelti grėsmę Žemei, rašo „Space“.

Vykdant misiją į Žemę taip pat buvo išsiųsti unikalūs vaizdai iš paties asteroido Dimorfo, kuris yra didesnio asteroido Didyma palydovas, paviršiaus. Iš asteroido paviršiaus gauti duomenys leido mokslininkams labai detaliai įsivaizduoti, kas būtų žmogui nusileidus ant asteroido.

Europos kosmoso agentūros (ESA) planetologė Naomi Murdoch teigia, kad pirmoji problema bus Dimorfo paviršiuje esantys rieduliai, kurių vidutinis dydis yra beveik 170 metrų.

„Dimorfo paviršiuje esantys rieduliai yra daug didesni, nei atrodo nuotraukose. Tiesą sakant, didžiausi yra namo dydžio. Judant aplink tokius riedulius, akivaizdu, reikėtų daugiau kopti ir šokinėti, nei vaikščioti“, - sako Murdoch.

Antras klausimas – ar astronautai sugebėtų vaikščioti asteroido paviršiumi. Kai 2020 m. NASA misija OSIRIS-REx pasiekė asteroidą Bennu, buvo aptikta, kad po asteroido paviršiumi nuskendo viena iš nusileidimo aparato „kojų“. Reikalas tas, kad Bennu yra nuolaužų krūvos asteroidas, kuris yra toks nestabilus, kad labiau panašus į vaikų baseiną, užpildytą kamuoliais.

„Daug kas priklausys nuo to, koks kietas bus asteroido paviršius. Asteroide Bennu, kurį jau aplankė OSIRIS-REx, jūs aiškiai nuskęsite, jei nusileidimas bus per sunkus“, - sako Patrickas Michelis, asteroido tyrimų direktorius Žydrojo kranto observatorijoje.

Kita problema, kuri lauks astronautų ant paviršiaus, yra gravitacija. Labai svarbu, kad žmonės galėtų užtikrintai atsistoti ant kosminio akmens. Mažesnės masės kosminis kūnas gali neturėti pakankamai gravitacijos, kad galėtų išlaikyti astronautą ant paviršiaus. Pavyzdžiui, Dimorfo gravitacija yra tik viena milijonoji Žemės gravitacijos.

Pasak mokslininkų, pakanka šuolio aukštyn vos 6 cm per sekundę greičiu, kad astronautas paliktų jo tiriamo asteroido orbitą.

„Pašokite per toli ir niekada negalėsite grįžti į paviršių, nes galite viršyti vietinį pabėgimo greitį arba antrąjį kosminį greitį (mažiausias greitis, kurį objektas turi įgauti, kad įveiktų gravitacinę trauką). Be to, esant ypač mažai gravitacijai, labai lengva išjudinti gruntą, sukeliant uolų laviną“, – perspėja Murdoch.

Astronautai tikriausiai turės naudoti smaigalius ar „kates“, kaip alpinistai, kad galėtų saugiai judėti asteroido paviršiumi. Arba būtų galima sukurti sistemą, kuri leistų astronautams sklandyti asteroido paviršiumi. Tačiau šis metodas taip pat reikalauja didelio kruopštumo.

„Turėsite bet kokia kaina vengti bet kokio artimo kontakto su paviršiuje esančiomis uolienomis, nes jų kraštai bus neįtikėtinai aštrūs. Nei vanduo, nei vėjas niekada nenugludino asteroidų uolų. Be to, jūsų svoris pakis apie 10-20 %, priklausomai nuo jūsų buvimo vietos Dimorfe, dėl pirminio asteroido Didymos potvynių jėgų“, – sako mokslininkė.

Ir galiausiai astronautai turės susidoroti su svaiginančiu nuolatinio dangaus slinkimo virš jų poveikiu. Tai gali pasirodyti tikra problema tiriant Dimorfą po to, kai NASA erdvėlaivis į jį atsitrenkė.

„Tikėtina, kad potvynių jėgos neleido Dimorfui suktis prieš DART smūgį, tačiau dabar erdvėlaivis arba sukasi, arba siūbuoja iš vienos pusės į kitą, sukdamasis aplink Didymus“, – sakė mokslininkai.

Gali praeiti nemažai laiko, kol astronautai iš tikrųjų galės nusileisti ant Dimorfo ar bet kurio kito asteroido.