Saulės sistemą beveik sunaikino supernova. Kaip jai pavyko išgyventi

Mokslininkai gavo naujų duomenų, kurie rodo, kad supernovos sprogimas įvyko netoli nuo mūsų tuo metu, kai dar tik formavosi visa Saulės sistema. Šis kosminis sprogimas galėjo sugriauti mūsų Saulės sistemą, tačiau pasirodė, kad ji turi patikimą kosminį skydą, rašo „SciTechDaily“.

Remiantis „The Astrophysical Journal Letters“ paskelbtu mokslininkų tyrimu, molekulinių dujų gija, kurioje gimė mūsų Saulės sistema, tapo kosminiu skydu, kuris neleido mums artimos supernovos smūginei bangai sunaikinti jos dar jai besiformuojant.

Žvaigždės susidaro kaip žvaigždžių spiečiai didžiuliuose molekulinių dujų debesyse. Šie debesys yra sudaryti iš gijų, o žvaigždės, tokios kaip Saulė, dažniausiai susidaro pačiuose gijose, o masyvesnės žvaigždės, kurios virsta supernova, dažniausiai susidaro kelių gijų sankirtose.

Pasak mokslininkų, Saulė pasirodė tankiame molekulinių dujų gijoje, o arčiausiai mūsų žvaigždės esančiame mazge sprogo supernova. Remiantis modeliavimu, tokio sprogimo sprogimo bangai reikia mažiausiai 300 000 metų, kad sunaikintų tankų siūlą aplink besiformuojančią Saulės sistemą.

Kaip žinia, meteoritai kaupia informaciją apie Saulės ir visų planetų gimimo sąlygas. Kai kurių meteoritų sudėtyje mokslininkai atrado nevienalytę aliuminio radioaktyvaus izotopo koncentraciją.

Mokslininkai mano, kad papildomi kiekiai radioaktyvaus aliuminio čia pateko netrukus po to, kai pradėjo formuotis Saulės sistema. O šis radioaktyvus izotopas į Saulę supančią erdvę pateko dėl smūginės bangos po supernovos sprogimo.

Mokslininkai teigia, kad ši supernova buvo per arti, kad į mūsų kosmoso regioną galėtų tiekti meteorituose matomą izotopų kiekį. Tačiau Saulės sistema gavo naujų elementų ir sugebėjo išgyventi po supernovos sprogimo dėl molekulinių dujų stygos, kurioje gimė mūsų žvaigždžių sistema. Mokslininkai mano, kad ši gija galėjo veikti kaip buferis, apsaugantis jauną Saulę ir padėjo sugauti radioaktyvius izotopus nuo supernovos sprogimo bangos.