Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Kosminis teleskopas „Hubble“ įamžino naują stulbinantį masyvaus galaktikų spiečiaus vaizdinį. Šis spiečius stebimas Skalikų žvaigždyne, maždaug 8 milijardų šviesmečių atstumu nuo Žemės. Iki šiok toliausiai kada nors pastebėtas objektas yra 13,5 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Remiantis Europos kosmoso agentūros (ESA) pranešimu, šis galaktikų spiečius (kodinis jo pavadinimas – eMACS J1353.7+4329) yra „kosminis monstras“, susidedantis iš mažiausiai dviejų besijungiančių elipsinių galaktikų spiečių. Galaktikų spiečius sudarytas iš tankaus ovalo formų galaktikų būrio, kuriame ryškios jų centrai apgaubti švytičios oranžinės aureolės. Tame pačiame vaizde įamžinta ir ryški, tarsi sprogstanti, žvaigždė su keturiais difrakcijos spinduliais. Būtent šis kosminis galaktikų spiečius veikia kaip gravitacinis lęšis, kuris suteikia galimybę mokslininkams išsamiau tyrinėti ankstyvąsias galaktikas. Gravitacinis lęšis atsiranda, kai masyvūs kosminiai objektai, pavyzdžiui, besijungiančios galaktikos, deformuoja erdvėlaikį taip, kad už jų esančių objektų šviesa yra sustiprinama ir iškraipoma. „Dangaus kūnas, pavyzdžiui, galaktikų spiečius, yra pakankamai masyvus, kad iškreiptų erdvėlaikį, todėl šviesos kelią aplink objektą gravitacinis lęšis išlenkia tarsi didžiulis objektyvas. Gravitacinio lęšio efektas šiame vaizde matomas pažvelgu į ryškius lankus, kurie susimaišo su eMACS J1353.7+4329 galaktikų spiečiumi“, – sakoma ESA pranešime. Nuotraukoje gravitacinio lęšio poveikis matomas žvelgiant į dešinę nuo didžiausios centrinės galaktikos. Gravitacinis lęšis „ištempė“ už jos esančias galaktikas, todėl jos atrodo kaip du sujungti ploni lankai. Remiantis ESA pranešimu, „Hubble“ vykdomi gravitacinius lęšių stebėjimai prisided prie dar detalesnių tokių objektų tyrimų, kuriuos atlieka NASA Jameso Webbo kosminis teleskopas, rašo space.com. |