800 metų senumo matematinė gudrybė gali būti raktas į navigaciją Mėnulyje

Ši matematinė gudrybė vadinama Fibonacci sfera. Vengrijos Eötvöso Lorándo universiteto mokslininkai ją panaudojo, kad galėtų tiksliau nustatyti Mėnulio sukimosi elipsoidą.

Nepaisant to, ką rodo Saulės sistemos iliustracijos, Žemė ir Mėnulis nėra tobuli rutuliai: dėl gravitacijos, sukimosi ir potvynių bei atoslūgių poveikio jie labiau primena suspaustus rutulius.

Paprastumo dėlei mūsų GNSS technologijoje naudojamas apytikslis Žemės elipsoido matmenų nustatymas. Jei norime sukurti Mėnulio paviršiaus geografinę informacinę sistemą (GIS), mums reikia tokio paties Mėnulio selenoido (Žemės geoido atitikmens, arba tikrosios netaisyklingos formos) nustatymo.

„Kadangi Mėnulis yra mažiau plokščias nei Žemė, daugumoje Mėnulio GIS programų naudojamas sferinis atskaitos taškas, – paskelbtame straipsnyje rašo geofizikas Gáboras Timáras ir studentė Kamilla Cziráki. – Tačiau atrodo, kad verta nustatyti sukimosi elipsoidą, kuris geriau atitiktų selenoidą.“

Anot „Science Alert“, tai mus sugrąžina prie Fibonacci sferos, kurioje naudojamas Fibonacci skaičių seka paremtas metodas, leidžiantis tolygiai paskirstyti ant sferos išdėstytus taškus. K.Cziráki ir G.Timáras, naudodami Fibonacci sfera paremtą skaičiavimo modelį, sudarė 100 000 Mėnulio paviršiaus taškų žemėlapį, naudodami anksčiau NASA atliktų matavimų duomenis.

Taip buvo gauti tikslesni ašių, apibrėžiančių Mėnulio sukimosi elipsoidą, duomenys. Mėnulio ašigaliai yra apie pusę kilometro arčiau Mėnulio centro nei pusiaujas, todėl šios informacijos įtraukimas į būsimą Mėnulio GPS padės sumažinti paklydimo Mėnulyje atvejų skaičių.

Tokio detalumo skaičiavimai apie Mėnulį nebuvo atliekami nuo XX a. septintojo dešimtmečio. Be to, kai mokslininkai pritaikė savo metodą Žemės sukimosi elipsoidui nustatyti – duomenys puikiai sutapo, o tai dar kartą patvirtino metodo tikslumą.

Anot tyrimo autorių, šio tyrimo rezultatai ne tik padės sukurti geresnes navigacijos sistemas, pasitarnausiančias žmonėms, tyrinėjantiems Mėnulį, bet ir padės pagerinti Žemės matmenų nustatymą bei navigacijos sistemas, naudojamas keliauti.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Acta Geodaetica et Geophysica“.

Parengta pagal „Science Alert“.