Milijonų dolerių klausimas. Kodėl kosmose negalima naudoti paprasto pieštuko?

Kai septintajame dešimtmetyje žmonės pirmą kartą paliko Žemės paviršių ir pasiekė kosmosą, jie greitai suprato, kad tušinukai puikiai tinka Žemės gravitacinei aplinkai, tačiau mažai tikėtina, kad jie bus veiksmingi erdvėje, rašo „Science Alert“.

Tai, kas nutiko toliau, yra apgaubta paslapčių ir daugybės teorijų, iš kurių populiariausios teigia, kad NASA išleido milijonus dolerių kurdama tušinuką, galintį veikti mikrogravitacijos sąlygomis. Tačiau rusų kosmonautai esą problemą išsprendė kitu būdu, tiesiog pradėję naudoti grafito pieštukus. Ši juokinga istorijos interpretacija sklando jau beveik pusę amžiaus, tačiau ji tiesiog neatitinka tikrovės.

Iš pradžių astronautai ir kosmonautai kosmose naudojo pieštukus, o NASA investavo nedidelę pinigų sumą į kosminio rašiklio kūrimą, tačiau projektas buvo sustabdytas ankstyvoje stadijoje, kai paaiškėjo, kad tam reikės rimtų finansinių infuzijų.

Septintojo dešimtmečio pabaigoje nepriklausoma kompanija „Fisher Pens“ sukūrė ir pristatė „Fisher Space Pen“, kurį astronautai ir kosmonautai pradėjo naudoti mikrogravitacijos sąlygomis. Tačiau šis rašiklis buvo sukurtas be NASA finansinės paramos. Nuo tada pieštukai buvo „ištremti“ iš kosmoso, bet kas su jais negerai?

Reikalas tas, kad kai kuriems dalykams tiesiog geriau nebūti erdvėje, o pieštukai yra vienas iš jų. Pirma, tikėtina, kad degiosios pjuvenos ar mikroskopinės laidžiojo grafito dalelės, kurios jam rašant nuskrenda nuo pieštuko, laisvai plūduriuos erdvėlaivyje. Iš esmės bet kokios mažos dalelės, kurios gali įstrigti subtiliame mechanizme, kelia pavojų erdvėje. O pieštuko dalelės NASA sukėlė rimtų rūpesčių.

Pavyzdžiui, ugnis kelia rimtą susirūpinimą erdvėlaiviuose, o po 1967 m. įvykių, kai gaisro metu žuvo visi trys „Apollo 1“ misijos nariai, NASA atsikratė visais degiais objektais.

Atkreipkite dėmesį, kad tuo metu tušinukai buvo ne mažiau pavojingi nei pieštukai. Pirmasis komerciškai sėkmingas tušinukas buvo pristatytas 1945 m. ir iškart prigijo. Tačiau rašalo lašai visai nėra tai, kas turėtų sklandyti kosminėje kapsulėje.

Kosmose buvo naudojami ir flomasteriai, bet vėliau atsirado tušinukai, kuriuos Paulas Fischeris kartu su Friedrichu Schechteriu ir Erwinu Rathu ištobulino septintojo dešimtmečio viduryje. Tada Fisheris pasakojo kad idėja jam kilo sapne: neva jį aplankė velionis tėvas, kuris pasiūlė į rašalą įpilti „šiek tiek kanifolijos, kad sustabdytų prasisunkimą“. Tada jis papasakojo apie tai chemikui, kuris buvo tikras, kad tai neveiks. Po 3 mėnesių paaiškėjo, kad Fisherio sapnas pasirodė pranašiškas – iš tikrųjų kanifolija nepasiteisino, bet derva puikiai pasidarbavo.

Fisheris pasiūlė parduoti šiuos rašiklius NASA, o po išsamių bandymų NASA nusprendė juos įsigyti būsimoms „Apollo“ misijoms. „Fisher Space Pen“ debiutavo „Apollo 7“ 1968 m.

Šie rašikliai vis dar naudojami Tarptautinėje kosminėje stotyje, tačiau dabar astronautai ir kosmonautai turi daug daugiau pasirinkimų. Pirma, jie taip pat naudoja spalvotus „Sharpie“ rašiklius, taip pat pieštukus, bet ne medinius, o mechaninius. Pieštukų šerdys vis tiek gali sulūžti, tačiau dėl technologijų pažangos filtravimo sistema gana pajėgi pašalinti potencialiai pavojingas šiukšles iš TKS.