Istorinis momentas. Mėnulio roveris ten atsidūrė pirmą kartą istorijoje! (Video)

Rugpjūčio 24 dieną Indijos zondas „Vikram“, sėkmingai nusileidęs Mėnulyje rugpjūčio 23 d., vykdydamas „Chandrayan 3“ misiją „išleido“ savo krovinį – Mėnulio roverį „Pragyan“. Nusileidęs į Mėnulio paviršių, roveris įkrovė savo baterijas saulės energija ir pradėjo tyrinėti Žemės palydovą, rašo „New Atlas“.

Sėkmingai baigtas dar vienas Indijos Mėnulio misijos etapas. Mėnulio pietinio ašigalio regione pradėjo dirbti pirmasis antžeminis Mėnulio roveris. Indijos mokslininkai pranešė, kad Mėnulio roveris veikia taip, kaip turėtų, ir yra pasirengęs dviejų savaičių mūsų palydovo paviršiaus tyrimams.

Here is the long-awaited video of Pragyan rover ramping down from the Vikram lander of ISRO's Chandrayaan-3 and walking on the moon surface. pic.twitter.com/GkFzQJSSPu

— Anshul Saxena (@AskAnshul) August 25, 2023

Mėnulio roveris „Pragyan“ sveria 27 kg ir yra vos 90 cm ilgio, važiuoja šešiais ratais, o energiją gauna iš 50 W akumuliatoriaus. Per dvi Žemės savaites, kol Mėnulyje yra diena, jis turėtų įveikti apie 500 m atstumą nuo nusileidimo aparato „Vikram“.

Pagrindinė Indijos Mėnulio roverio užduotis bus ištirti Mėnulio paviršiaus cheminę sudėtį netoli pietinio Mėnulio ašigalio. Mėnulio roveryje yra rentgeno spektrometras, skirtas tyrinėti Mėnulio paviršiaus sudėtį, ir dvi 1 megapikselio kameros, skirtos 3D tyrimų srities žemėlapiams kurti.

Roveris, kaip ir zondas, neturi šildymo sistemos, todėl stojus Mėnuliui nakčiai, jis neatlaikys labai žemos Mėnulio temperatūros. Be to, jo baterijos nustos gauti saulės energijos dėl šviesos trūkumo. Tačiau Indijos mokslininkai mano, kad per trumpą laiką Mėnulio roveris galės surinkti daug svarbios informacijos apie regioną, o tai sulaukia ypatingo viso pasaulio mokslininkų dėmesio. Šiame regione yra didelių vandens ledo nuosėdų, kurios galėtų būti naudojamos palaikyti nuolatinį žmogaus buvimą Mėnulyje.