„Mirę astronautai“. Netikėta, ką išsiuntė į kosmosą. Pirmą kartą istorijoje

Du žmonių protėviai netikėtai išvyko į kosmosą. Jų palaikai buvo nuskraidinti „Virgin Galactic“ kosminiu lėktuvu į suborbitinę erdvę ir taip jie tapo „mirusiais astronautais“, rašo „IFLScience.“

Rugsėjo 8 d. laivu į kosmosą išskrido dviejų išnykusių žmonių protėvių, būtent Australopithecus sediba rūšies atstovo, mirusio beveik prieš 2 milijonus metų, ir Homo naledi rūšies atstovo, mirusio prieš 250 tūkstančių metų, kaulai. „Virgin Galactic“ kompanijos kosminis lėktuvas „VSS Unity“ startavo į suborbitinę erdvę.

Tiksliau, į kosmosą pateko Australopithecus raktikaulis ir Homo naledi nykščio kaulai, kurie buvo laikomi nedideliame konteineryje iš anglies pluošto. Kartu su turistais žmonių protėvių palaikus lėktuvas „VMS Eve“ pirmiausia iškėlė į 15 km aukštį, kur erdvėlaivis „VSS Unity“ su keleiviais ir neįprastu kroviniu nuskrido toliau į suborbitinę erdvę, tai yra beveik į kosmosą.

Australopithecus sediba liekanos buvo aptiktos dar 2008 metais Malapos urve, gerai žinomos Žmonijos lopšio vietos teritorijoje, Pietų Afrikoje. Homo naledi palaikai buvo aptikti toje pačioje zonoje, bet „Kylančios žvaigždės“ oloje. Abu atradimus padarė Lee Bergeris iš Witwatersrand universiteto Pietų Afrikoje.

Būtent jis perdavė dviejų išnykusių rūšių žmonių protėvių kaulus astronautui Timothy Nashui, kuris kartu su jais skrido „Virgin Galactic“ erdvėlaiviu. Anot L. Bergerio, tai, kad žmonių protėviai skrido į kosmosą, net ir „mirusių astronautų“ pavidalu, yra šiuolaikinių žmonių svarbaus indėlio į technologinį žmogaus vystymąsi pripažinimas. Jei šie žmogaus artimieji nebūtų prisijaukinę ugnies ir neišradę svarbių įrankių darbui ir medžioklei, vargu ar dabar žmonės pasiektų kosmosą, mano mokslininkas.

Abi išnykusios šiuolaikinių žmonių protėvių rūšys užima svarbią vietą žmonių genetiniame medyje, tačiau apie jas mokslininkai turi labai mažai informacijos. Australopithecus sediba kaulai yra 1,98 milijono metų amžiaus, o ši rūšis yra svarbi, nes jos atstovai turėjo kažką tarp senesnių rūšių beždžionėms būdingų bruožų ir Homo genties bruožų. Mokslininkai mano, kad šie australopitekai vaikščiojo dviem kojomis, bet tuo pačiu daug laiko praleido laipiodami po medžius.

Kalbant apie Homo naledi rūšį, jos atstovai gyveno maždaug prieš 250–300 tūkstančių metų. Bent jau tai rodo atrastų kaulų amžius. Mokslininkai mano, kad šie senovės žmonės jau žinojo apie laidotuvių apeigas ir mirusiuosius laidojo giliai „Kylančios žvaigždės“ urvų sistemoje. Šie žmonių protėviai, turintys mažas smegenis, galėjo išsiugdyti emocinį intelektą ir sudėtingą kultūrą.

Anot L. Bergerio, jei jie buvo tokie jautrūs, tai gal naktį žiūrėdavo į žvaigždes ir stebėdavosi, kas jos tokios. Greičiausiai gyvenime jie niekada nesvajojo iškeliauti į kosmosą, bet jei tokių buvo, tai po kelių šimtų tūkstančių metų tai tapo realybe.