Paaiškėjo, kas tie paslaptingi žybsniai Veneros atmosferoje: paneigė tai, ką iki šiol manė mokslininkai

Šią interpretaciją sustiprino ir kai kurių zondų atsiųsti duomenys – jie užfiksuodavo statinių išlydžių signalus, kurie primena žaibų ir griaustinių triukšmą Žemėje. Tačiau atidesnė analizė atskleidžia keletą neatitikimų: išlydžių fiksuojama daug daugiau, nei žybsnių, be to, jie vyksta skirtingu metu.

Dar vienas argumentas prieš žaibų išlydžius – Veneros atmosferos sudėtis nepalanki tokiems reiškiniams. Dabar mokslininkai išnagrinėjo alternatyvią hipotezę: žybsnius sukelia meteorai. Tai ne pirmas kartas, kai ši hipotezė iškeliama, bet anksčiau ji buvo atmetama lyginant žybsnių skaičių Veneroje su meteorų kiekiais Žemėje.

Veneroje žybsniai matomi gerokai dažniau, nei krentančios žvaigždės Žemėje, tačiau juos sukeliančių tarpplanetinių dulkių tankis turėtų būti labai panašus. Naujojo tyrimo autoriai atsižvelgė į du anksčiau neįvertintus, nors ir akivaizdžius, aspektus: planetos judėjimo greitį ir atmosferos tankį.

Žybsniai paprastai fiksuojami infraraudonųjų spindulių ruože, ties 777 nanometrais, mat tokią spinduliuotę skleidžia sužadinti deguonies atomai, kurių gausu ir Žemėje, ir Veneroje (nors ten jie įkalinti anglies dvideginio molekulėse). Žemėje ši spinduliuotė sudaro apie 1 proc. visos meteoro išskiriamos energijos. Veneros sąlygomis, pasirodo, 777 nm spinduliuotė gali sudaryti net 5-10 proc. visos, taigi ir žybsniai būtų matomi gerokai ryškesni.

Be to, Venera aplink Saulę skrieja apie 20 proc. greičiau, nei Žemė, tad ir meteoroidai į ją pataiko vidutiniškai didesniu greičiu, o tai vėlgi lemia ryškesnius žybsnius. Meteorai greičiausiai sudega maždaug 100 kilometrų aukštyje virš planetos paviršiaus. Visa tai yra puikios žinios planuojamoms misijoms į Venerą, ypač toms, kurias tikimasi paleisti kyboti debesyse, 50-70 km aukštyje.

Gerokai mažesni, nei anksčiau manyta, žaibų išlydžių kiekiai ir gerokai aukščiau, nei zondo darbinis aukštis, sudegantys meteorai reiškia, kad zondui aplinka bus daug saugesnė. Žinoma, Veneros atmosferoje tyko daug kitų pavojų – stiprūs vėjai, rūgštis, karštis – bet žaibų nebuvimas leis zondus daryti daug lengvesnius.

Tyrimo rezultatai publikuojami JGR Planets.