Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Tai, ką astronomai klaidingai laikė žaibais karščiausioje Saulės sistemos planetoje, yra visai ne žaibas, o visiškai kitoks reiškinys. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Remiantis „Geophysical Research Letters“ paskelbtu tyrimu, „Parker Solar Probe“ pagaliau rado priežastį, kodėl Veneroje pasirodė paslaptingas žaibas. Astronomai išanalizavo duomenis, gautus NASA erdvėlaiviu per artimą Veneros praskriejimą 2021 m., pakeliui į Saulę, ir padarė svarbų atradimą apie reiškinį, kuris mokslininkus neramina jau 40 metų, rašo „Space“. Žaibas VenerojeDiskusijos, ar Veneros atmosferoje žaibuoja, mokslo bendruomenėje siautė pastaruosius keturis dešimtmečius. Tačiau prieš 2 metus atliktas tyrimas parodė, kad Veneroje nėra jokių signalų, rodančių tokių atmosferos reiškinių buvimą. Visai neseniai kitas tyrimas parodė, kad žaibas Veneroje iš tikrųjų yra atmosferoje degančių meteoritų šviesos blyksniai. Tačiau karščiausios Saulės sistemos planetos atmosferoje nuolat atsiranda šviesos blyksniai, panašūs į žaibą, o naujo tyrimo autoriai mano, kad „Parker Solar Probe“ atrado tikrąją šių reiškinių priežastį. O žaibas Veneroje iš tikrųjų nėra žaibas. Nors tai nereiškia, kad antroji planeta nuo Saulės apskritai neturi žaibų, tiesiog jų nėra tiek daug, kaip anksčiau manė mokslininkai. „Švilpančios bangos“ VenerojeMokslininkai, ištyrę „Parker“ aparato duomenis, išsiaiškino, kad šviesos blyksniai Veneros atmosferoje yra susiję su planetą supančio magnetinio lauko sutrikimais. Astronomai padarė tokią išvadą tyrinėdami tokį reiškinį kaip „švilpančios bangos“. Tai labai trumpi energijos impulsai elektromagnetinių bangų pavidalu atmosferoje, kuriuos Žemėje galima aptikti žaibo išlydžio metu. Pirmą kartą astronomai tokias „švilpiančias bangas“ Veneroje pastebėjo dar 1978 metais ir nuo tada buvo manoma, kad šioje planetoje turi būti daug žaibų – maždaug 7 kartus daugiau nei Žemėje. Tačiau ne visi mokslininkai sutiko su tokiomis išvadomis, ir nuo tada Veneros žaibo problema liko neišspręsta. Dešimtajame dešimtmetyje ir 2000-ųjų pradžioje erdvėlaiviai aptiko kai kuriuos signalus, rodančius žaibo buvimą Veneroje, tačiau visi jie lieka neįtikinami. Tuo pačiu metu saulės zondas „Parker“ sugebėjo nuskristi arčiausiai Veneros ir ištyrė ją iš 2400 km atstumu. Naujojo tyrimo autoriai nurodo, kad, remiantis gautais duomenimis, „švilpančios bangos“ Veneroje nėra susijusios su žaibais. Jei Žemėje šios bangos juda aukštyn, tai Veneroje jų judėjimas nukreiptas žemyn. Todėl mokslininkai nusprendė, kad šviesos blyksniai Veneroje, kurie yra būtent „švilpčiojančios bangos“, atsiranda dėl šios planetos magnetinio lauko trikdžių. Mokslininkai daro prielaidą, kad šį reiškinį sukelia magnetinio lauko jėgos linijų lūžiai ir vėl susijungimas, dėl kurio išsiskiria daug energijos. Ar Veneroje žaibuoja ar ne?Tiesą sakant, kaip teigia mokslininkai, Veneros žaibo klausimas nėra iki galo išspręstas. O galutinį atsakymą galės duoti „Parker“, kuris kitąmet paskutinį kartą apskris Venerą ir įskris į labai artimą orbitą aplink Saulę. Faktas yra tas, kad NASA įrenginys bus tik 400 km atstumu virš Veneros paviršiaus (Tarptautinė kosminė stotis sukasi tokiame aukštyje virš Žemės). Mokslininkai labai tikisi, kad nauji Saulės zondo duomenys užbaigs 40 metų trukusias diskusijas apie tai, ar Veneroje žaibuoja, ar ne.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|