Astronomas: lietuviams už Saulės „cunamį“ pavojingesnė perkūnija

Žemė turi apsauginį „šarvą“

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausiojo mokslinio darbuotojo, Molėtų observatorijos astronomo Vytauto Straižio teigimu, labiau reikėtų bijoti perkūnijos, o ne įelektrintų dalelių patekimo į Žemės atmosferą. Ir, nugalėjus mintis apie sklandančias teorijas dėl būsimos pasaulio pabaigos, pasigrožėti žaliomis ar raudonomis juostomis nušvitusiu dangumi. Ateityje panašių reiškinių danguje bus galima matyti dažniau, bet šiuo metu juos stebėti labai palanku dėl giedrų naktų.

„Saulės aktyvumas kartojasi kas 11 metų, Saulės maksimumo metu, artėjant 2012 metams, vis daugiau bus panašių Saulės žybsnių – jie išmetami jos paviršiuje. Taip atsitinka, kai Saulė sukasi aplink savo ašį, magnetinio lauko linijos susivynioja aplink visą Saulę ir kurioje nors vietoje trūksta“, – aiškino V. Straižys, procesą palyginęs su trumpuoju elektros jungimu.

Paprastai Saulės paviršius būna įkaitęs iki 6000 laipsnių, o žybsnio metu temperatūra pasiekia ir milijono laipsnių karštį. Į erdvę išmesti elektronai ir protonai skrieja tolyn – po poros dienų jie pasiekia ir Žemę. Astronomas ramina, kad Žemė turi labai gerą šarvą: atmosferą ir magnetinį lauką, nukreipiantį šias daleles į negyvenamus rajonus ašigaliuose.

Lietuvai grėsmės nėra

"Ar šis Saulės pliūpsnis gali turėti įtakos prietaisams? Kosminėje erdvėje skrieja daug palydovų, jiems gali kilti šioks toks pavojus, taip pat tarptautinėje kosminėje stotyje dirbantiems astronautams galėtų sukelti spindulinę ligą, bet ši įelektrintų dalelių banga ilgai netrunka ir nespėja jiems pakenkti.

Kai kuriuos labai jautrius prietaisus turinčius palydovus, jei jie nebus išjungti, gali apgadinti, bet tokie Saulės pliūpsniai vyksta jau ne pirmą kartą, jie numatomi, kai kurie palydovai išjungiami – kaip televizoriai prieš perkūniją. O Lietuva savo palydovų neturi, mums nėra ko dėl to rūpintis.

Poveikio žmonėms taip pat nebus – nebent labai jautriems magnetinio lauko poveikiui tai gali sukelti nerimą ar mieguistumą, bet tai daugiau psichologiniai dalykai. Nežinantys apie šį reiškinį apskritai nieko nejaus“, – tikino astronomas.

Jis šyptelėjo priminus visame pasaulyje verdančias diskusijas apie būsimą pasaulio pabaigą 2012 metais ir prietaringus lietuvius, maždaug prieš dešimtmetį vykusio Saulės užtemimo metu dangsčiusius šulinius audeklais saugant juos nuo galimos radiacijos, dėl tos pačios priežasties neleidusius į kiemą vaikų.

„Yra lengvatikių. Labiau reikia bijoti perkūnijos“, – ramino V. Straižys.

Nors jo kolega, astronomas Algirdas Kazlauskas, svarsto, kad vadinamasis „cunamis“ gali pakenkti ryšių ir elektros linijoms, gali trūkinėti trumpabangis radijo ryšys, šie trikdžiai mažai tikėtini Lietuvoje.

Geomagnetinė audra, kurią sukėlė rugpjūčio 1 d. Saulėje įvykusi vainiko masės išvarža, jau rimsta, remdamasis „Spaceweather.com“ žinute praneša balsas.lt.

Pasak specialistų, Saulės plazmos srautas pasiekė Žemės magnetosferą rugpjūčio 3 dieną apie 17.40 val. universaliuoju laiku (UTC) (19.40 val. Lietuvos laiku). Tai sukėlė vidutinio stiprumo magnetinę audrą ir kai kuriose Europos dalyse matomas ryškesnes šiaurės pašvaistes. Jos buvo matomos net Danijoje, 56 laipsnių platumoje, kur tokie reiškiniai yra gana reti, sakoma pranešime.

Heliofizikų duomenimis rugpjūčio 1 d. Saulėje galėjo įvykti ne viena, bet dvi vainiko masės išvaržos. Jei taip buvo iš tiesų, Žemę gali pasiekti antrasis plazmos pliūpsnis, kuris sukeltų naują magnetinę audrą.