Perpjauna ištisas žvaigždes per pusę. Atrastas siaubingai galingas Visatos monstras

„ArXiv“ išankstinių spaudinių serveryje buvo paskelbtas naujas tyrimas, kuriame autoriai teigia, kad ištisas žvaigždes per pusę perpjauna labai galingi plazmos srautai. Ir šios plazmos „ašmenys“ gali paaiškinti kai kuriuos ryškiausius sprogimus visatoje, rašo „Live Science“.

Naujojo tyrimo autoriai ieškojo kai kurių tipų gama sprogimų, kurie yra didelio masto gama spinduliuotės energijos išmetimas, atsiradimo šaltinių. Tai vieni iš galingiausių sprogimų Visatoje, tačiau jie įvyksta taip toli nuo Žemės, kad gali būti matomi tik labai trumpalaikio, bet tuo pačiu labai ryškaus gama spinduliuotės pliūpsnio pavidalu.

Tokiam sprogimui atsirasti reikia daug energijos, todėl manoma, kad gama spindulių pliūpsniai gali sukurti arba juodąsias skyles, arba magnetarus. Tai neutroninės žvaigždės, turinčios stipriausius magnetinius laukus Visatoje. Pačios neutroninės žvaigždės yra kai kurių labai masyvių žvaigždžių galutinis rezultatas.

Yra žinoma, kad kai kurie gama spindulių pliūpsniai stebimi ilgiau nei visi kiti, todėl tyrimo autoriai bandė išsiaiškinti šio reiškinio priežastį.

Susiformavus magnetarui, jo gravitacija pritraukia masyvios mirusios žvaigždės likučius, tačiau tuo pat metu labai stipri magnetaro spinduliuotė ir tas pats magnetinis laukas atstumia šią plazmą. Pasak mokslininkų, būtent šiuo metu išilgai magnetaro sukimosi ašies susidaro plazmos čiurkšlė, kuri praeina per neutroninę žvaigždę.

Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad dėl magnetaro magnetinio lauko stipriausia spinduliuotė sklinda palei žvaigždės pusiaują. Būtent tai lemia „ašmenų“ atsiradimą, tai yra labai galingą plazmos čiurkšlę, kuri juda per magnetarą beveik šviesos greičiu. Tuo pačiu metu pliūpsnis neša daug daugiau energijos, nei išsiskiria supernovos sprogimo metu.

Mokslininkai priėjo prie išvados, kad šis plazmos „ašmenys“ gali perpjauti magnetarą per pusę. Tada pliūpsnis nukeliauja tam tikrą atstumą ir praranda energiją. Mokslininkai mano, kad tai gali paaiškinti ilgesnių gama spindulių pliūpsnius.

Žinoma, „ašmenų“ praėjimas per magnetarą lemia neutroninės žvaigždės mirtį. Esmė ta, kaip mano mokslininkai, kad judėjimo metu plazmos srovė vis daugiau pritraukia prie savęs neutroninės žvaigždės materiją, o tai sukelia pastarosios struktūros nestabilumą.

Dabar tyrimo, kuris dar nepraėjo kolegų peržiūros, autoriai nori tiksliai išsiaiškinti, kaip tokia neutroninė žvaigždė miršta po tokios katastrofos.