Žvaigždžių magnetiniai laukai
.


Tyrimo autoriai mano, kad itin galingi plazmos srautai susiformavo dėl stipriausių magnetinių laukų.


Kiekviena žvaigždė turi magnetinį lauką. Žvaigždei mirštant ir traukiantis, laukas nedingsta, o tik sustiprėja, taigi neutroninės žvaigždės pasižymi stipriausiais magnetiniais laukais Visatoje.


Saulės atmosfera yra daug karštesnė, nei žvaigždės paviršius. Kol kas nėra iki galo aišku, kokiu būdu atmosfera įkaitinama, bet greičiausiai tai susiję su magnetinio persijungimo reiškiniais.


Saulės masės žvaigždės, baigusios savo gyvenimus, virsta baltosiomis nykštukėmis – labai karštais ir tankiais kūnais, sudarytais daugiausiai ir anglies ir deguonies. Viena aplink kitą besisukančios dvi baltosios nykštukės gali susijungti į vieną. Jei tokio susidūrimo produkto masė viršija 1,4 Saulės masės – vadinamą Chandrasekharo ribą – objektas turėtų sprogti kaip supernova. Tačiau teoriniai modeliai rodo, kad jei objektas turi labai stiprų magnetinį lauką, jis gali išgyventi kelias dešimtis tūkstančių metų iki sprogdamas.


Kanados doktorantūros studentas atrado dvi masyvias žvaigždes su magnetiniais laukais dvinarėje sistemoje. Sistema, kurią atrado studentas Mattas Shultzas iš Queens universiteto Kanadoje, vadinama Epsilon Lupi.


Mokslininkams laboratorijoje Žemėje pavyko atkartoti, kaip medžiaga elgiasi itin galinguose mirštančių žvaigždžių, vadinamų baltosiomis nykštukėmis, magnetiniuose laukuose.
|
||