Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Pagal naująjį dėsnį visos sudėtingos sistemos gamtoje tiek Žemėje, tiek kosmose nuolat vystosi ir tampa sudėtingesnės. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Darvino natūralios atrankos teorija gali būti pritaikyta gyvų būtybių evoliucijai Žemėje. Tačiau jos negalima pritaikyti sudėtingesnėms sistemoms, tokioms kaip atomai, planetos ir žvaigždės. Grupė mokslininkų žurnale PNAS pristatė naują gamtos dėsnį, kuris yra trūkstamas Darvino teorijos aspektas ir gali būti pritaikytas apibūdinti beveik visko visatoje evoliuciją, rašo „Live Science“. Jei Darvino evoliucijos teorija, kuri remiasi natūralia atranka, gali būti taikoma tik gyviems organizmams, tai pagal naują trūkstamą gamtos dėsnį panašus mechanizmas gali būti taikomas ir negyviems objektams. Naujasis įstatymas rodo, kad sudėtingos gamtos sistemos vystosi į didesnės įvairovės ir sudėtingumo būseną. Dėsnį rengianti tyrėjų komanda, kurią sudarė filosofai, astrobiologai, fizikas teoretikas, mineralogas ir duomenų mokslininkas, pavadino jį „funkcinės informacijos didinimo įstatymu“. Šis naujas įstatymas nustato „universalias atrankos koncepcijas“, kurios skatina sistemas vystytis, nesvarbu, ar jos gyvos, ar ne. Jame nagrinėjama tendencija, kad natūralios Visatos sistemos ilgainiui tampa sudėtingesnės. Naujajame dėsnyje teigiama, kad „sistemos funkcinė informacija padidės (t. y. sistema vystysis), jei vienai ar kelioms funkcijoms bus atrinkta daug skirtingų sistemos konfigūracijų. Tai yra, negyvosiose sistemose, tokiose kaip atomai, planetos ir žvaigždės, vyksta ta pati evoliucinė atranka, kurią Darvinas aprašė gyviems organizmams. Mokslininkai mano, kad gamtinių sistemų vystymuisi turi įtakos trys pagrindiniai veiksniai, kurių dėka išgyvena labiausiai prisitaikę sistemos komponentai. Remiantis dėsniu, daugelis besivystančių natūralių sistemų susideda iš daugybės komponentų, tokių kaip atomai ir molekulės, kurios keičiasi daug kartų ir įgauna skirtingas konfigūracijas. Kai kurios iš šių konfigūracijų išgyvena atranką, o kitos – ne. Ir tai atsitinka priklausomai nuo kiekvienos konfigūracijos funkcijų. Tai yra, yra pasirinkimas pagal funkciją. Veiksniai, turintys įtakos natūralių sistemų, kurios vystosi pagal naująjį įstatymą, raidai:
Įstatymo autoriai mano, kad jei sistemoje gerai veikia nauja konfigūracija ir tobulėja jos funkcijos, tuomet vyksta tolimesnė sistemos plėtra. Ir tai galioja tiek gyvajai, tiek negyvajai gamtai. Pavyzdžiui, Stuartas Kaufmanas iš Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) naująjį dėsnį laiko labai drąsia ir revoliucine idėja, kurią šiuo atžvilgiu palaiko kai kurie pasaulio mokslininkai. Tačiau garsus astrofizikas Martinas Reesas iš Kembridžo universiteto (Didžioji Britanija) teigia, kad esami fizikos ir chemijos dėsniai jau rodo, kad negyvosios sistemos laikui bėgant tampa įvairesnės ir vystosi. Mokslininkas teigia, kad naujojo dėsnio negalima laikyti tos pačios svarbios idėjos, kaip ir Darvino teorijos, apraiška.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|