„Tik po to Žemė tapo tinkama gyventi.“ NASA nustebo, ką surado Mėnulio kristale

Nauja ir nuodugni „Apolono“ eros Mėnulio uolienos – sukietėjusios magmos ir cirkonio kristalo gabalo, kurį JAV astronautai Harrisonas Schmittas ir Eugene'as Cernanas atvežė per paskutinę NASA misiją „Apollo 17“ 1972 m. – atominė analizė rodo, kad Mėnulis suformavo maždaug 40 mln. metų anksčiau, nei anksčiau manė mokslininkai, rašo „The Washington Post“.

Remiantis nauju tyrimu, paskelbtu prieš dešimt dienų žurnale „Geochemical Perspectives Letters“, uoliena yra maždaug 4,46 milijardo metų senumo – tai išvada, kuri, kaip sakė tyrimo bendraautorė ir Glazgo universiteto kosmochemikė Jennika Greer, nepateikia tikslios Mėnulio gimtadienio datos, bet mūsų palydovo sukūrimo vartų stulpą „perkelia“ keliomis dešimtimis milijonų metų atgal.

Svarbu tai, kad teorija, aiškinanti kaip susiformavo mūsų palydovas, išlieka nepakitusi. Remiantis milžiniško smūgio teorijos logika – plačiausiai priimtos hipotezės – Marso dydžio kosminis kūnas, pavadintas Tėja, susidūrė su besiformuojančia Žeme, į kosmosą išmesdamas skystą karštą magmą ir kitas žemiškas dalis. Tada jos susiliejo ir susidarė aplink Žemę skriejantį Mėnulį – įvykis, mokslininkų nuomone, nulėmęs mūsų planetos tinkamumą gyventi.

Smūgis buvo „kataklizminis įvykis Žemei ir pakeitė Žemės sukimosi greitį“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė kosmochemikas Philippas Heckas, vyresnysis Lauko muziejaus Čikagoje tyrimų direktorius ir vyresnysis tyrimo autorius. „Po to Mėnulis turėjo įtakos stabilizuodamas Žemės sukimosi ašį ir sulėtindamas Žemės sukimosi greitį.

„Mėnulio susidarymo data yra svarbi, – pridūrė jis, – nes tik po to Žemė tapo tinkama gyventi planeta.“

Nors nagrinėjama uoliena, kurią daugiausia sudaro sukietėjusi magma, tikrai svarbi laiko juostos požiūriu – manoma, kad ankstyvojoje stadijoje Mėnulis buvo padengtas skystų uolienų vandenynu  su jame esančiais cirkonio kristalais.

Susidaręs cirkonis pasiima radioaktyvųjį uraną. Šis uranas laikui bėgant suyra į šviną, o tai reiškia, kad mokslininkai gali naudoti metodą, vadinamą atomo zondo tomografija, norėdami ištirti urano izotopus ir švino lygį tam tikrame cirkonio mėginyje, kad būtų galima nustatyti kristalų laiko žymą. Šiuo atveju šis metodas atskleidė, kad cirkonio kristalai mėginyje yra labai seni, 4,6 milijardo metų amžiaus.

„Tai nereiškia, kad dabar žinome Mėnulio amžių“, – „The Washington Post“ sakė J. Greer.