Paslaptingoji „pragaro planeta“ – itin keista, bet jos mįslė netrukus gali būti išaiškinta

Naujajame tyrime teigiama, kad planetoje 55 Cancri e, dar vadinamoje „pragaro planeta“, periodiškai atsiveria ugnikalniai ir išmeta karštas dujas, kurios suformuoja atmosferą – o po to ši atmosfera sudega ir planeta vėl lieka plika. Norint patikrinti šią teoriją, į keistą egzoplanetą bus nukreiptas Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST).

Planeta 55 Cancri e yra uolėtas pasaulis, maždaug aštuonis kartus masyvesnis už mūsų planetą. Ji buvo atrasta 2004 m. ir yra maždaug už 40 šviesmečių nuo Žemės.

Planeta yra taip arti savo motininės žvaigždės, kad visą orbitą ji apskrieja vos per 17 valandų. Dėl to planetoje susidaro gana ekstremalios sąlygos, kurias sunku paaiškinti.

Bene labiausiai gluminantis planetos aspektas, kaip pažymima paskelbtame straipsnyje, yra jos tranzito signalo pobūdis. Tai šviesa, kurią egzoplaneta skleidžia ir kuri yra matoma iš Žemės.

Kartais iš pačios planetos nesklinda jokia matoma šviesa, o kartais planeta skleidžia stiprų matomos šviesos signalą. Infraraudonųjų spindulių šviesoje visada yra signalas, nors jo stiprumas kinta.

Šios infraraudonųjų spindulių šviesos stebėjimai „Spitzer“ kosminiu teleskopu parodė, kad dieninėje planetos pusėje vyrauja itin karšta temperatūra, gerokai viršijanti 2427 laipsnius Celsijaus, o naktinėje pusėje – vėsesnė, bet vis tiek labai aukšta temperatūra, siekianti apie 1127 Celsijaus.

Naujojo tyrimo autoriai kelia hipotezę, kad dėl planetos artumo prie savo žvaigždės ji pradeda išsiskirti dujas, t. y. atsiveria milžiniški ugnikalniai ir terminiai šaltiniai, kurie į atmosferą išmeta karštus didelį kiekį anglies turinčius elementus. Tačiau dėl didelio karščio planeta negali ilgai išlaikyti šios atmosferos, todėl šios dujos ilgainiui išsisklaido – palikdamos planetą pliką iki tol, kol vėl prasideda dujų išsiskyrimas.

Skirtingai nei daugumos planetų, 55 Cancri e atmosfera yra nestabili. Išsiskyrimo procesas padeda padidinti atmosferos tūrį, o ekstremali radiacija ir saulės vėjas iš žvaigždės ją nupučia. Tačiau šie du procesai nėra subalansuoti, todėl kartais planeta turi atmosferą, o kartais – ne.

Tyrėjai mano, kad šis planetos atmosferos disbalansas gali paaiškinti keistus tranzito signalus. Kai planeta neturi atmosferos, iš planetos atmosferos nesklinda jokia matoma šviesa – nes jos nėra – tačiau įkaitęs planetos paviršius vis tiek skleidžia infraraudonąją šviesą. Kai atmosfera prisipildo, tranzito signale matoma ir regimoji šviesa, ir visa nuo paviršiaus sklindanti spinduliuotė.

Nors tai tik hipotezė, JWST suteikia galimybę ją patikrinti – matuodami planetos atmosferos slėgį ir temperatūrą, mokslininkai galėtų nustatyti, ar atmosfera visuomet egzistuoja, rašo „Live Science“.