Ryškiausias istorijoje kosminis žybsnis pirmą kartą pasiekė Žemę. Kas įvyko

2022 m. spalio pradžioje astronomai užfiksavo galingiausios energijos emisijos, vadinamos gama spindulių žybsniu, atsiradimą. Tai buvo galingiausias ir ryškiausias mokslininkams žinomas energijos išsiskyrimas, kuris įvyko 2 milijardų šviesmečių atstumu nuo mūsų.

Buvo manoma, kad jis atsirado dėl žvaigždės sprogimo, tačiau šio gama spindulių žybsnio šaltinis vis dar nėra tiksliai nustatytas.

Žurnale „Nature Communications“ paskelbto naujo tyrimo autoriai išsiaiškino, kad tai pirmasis toks reiškinys istorijoje, palietęs viršutinę Žemės jonosferos dalį, rašo „Space“.

Rekordinis gama spindulių žybsnis gavo oficialų pavadinimą GRB 221009A, taip pat neoficialų pavadinimą BOAT (Brightest Of All Time, visų laikų ryškiausias). Šis energijos pliūpsnis buvo maždaug 10 kartų galingesnis nei visi žinomi gama spindulių pliūpsniai. Tai yra, jis buvo ryškiausias per visą kosminių stebėjimų istoriją. Manoma, kad tokių žybsnių metu per labai trumpą laiką išsiskiria tiek energijos, kiek Saulė išskiria per milijardus metų.

Jei iš pradžių mokslininkai manė, kad BOAT atsirado kažkur Paukščių Tako viduje, tada paaiškėjo, kad jo kilmės šaltinis yra 2 milijardų šviesmečių atstumu nuo mūsų kitoje galaktikoje. Manoma, kad BOAT sukėlė didžiulės žvaigždės sprogimas, tačiau šio sprogimo padariniai toje vietoje, kur, kaip manoma, jis įvyko, nebuvo aptikti.

Remiantis nauju tyrimu, aptiktas gama spindulių pliūpsnis buvo ne tik rekordinis, bet ir pirmą kartą atskleista tokių reiškinių įtaka Žemės atmosferai. Mokslininkai naudojo duomenis iš erdvėlaivių ir nustatė, kad BOAT sukėlė didelius pokyčius viršutinėje Žemės atmosferos dalyje, vadinamoje jonosfera.

Jonosfera prasideda 50 km aukštyje virš Žemės paviršiaus ir tęsiasi iki 950 km aukščio. Viskas, kas viršija 350 km ribą, vadinama viršutine jonosferos dalimi. Šios dalies pokyčius mokslininkai pastebėjo maždaug 500 km aukštyje.

Mokslininkų teigimu, gama spindulių žybsnis lėmė elektrinio lauko pokyčius šioje atmosferos dalyje. Tai reiškia, kad visas įkrautas daleles šiame sluoksnyje paveikė rekordinis energijos išmetimas iš gilios erdvės. Ir tai tikrai nustebino mokslininkus, nes jie tai atrado pirmą kartą. Tyrimo autoriai taip pat nurodo, kad BOAT įtaka išplito į kai kurias žemesnes jonosferos dalis. Šie duomenys yra labai svarbūs, nes gyvybė Žemėje priklauso nuo to, kokia stabili yra jos atmosfera.

Mokslininkai teigia, kad gama spindulių pliūpsnio smūgis buvo pastebėtas vos 50 km virš planetos paviršiaus, o tai prilygsta saulės dalelių poveikiui.

Ir vis dėlto mokslininkai teigia, kad šis kosminis sprogimas lemtingų pasekmių žmonijai nesukėlė. Tačiau toks gama spindulių pliūpsnis, jei jis įvyktų daug arčiau Žemės, gali suardyti stratosferos ozono sluoksnį. Šis sluoksnis, kaip žinia, saugo visus mūsų planetos gyvius nuo saulės ultravioletinės spinduliuotės, kuri yra mirtina gyviems organizmams. Stebėjimo duomenys rodo, kad dabar su ozono sluoksniu viskas gerai.