Veneroje pirmą kartą aptiktas gyvybei būtinas elementas – deguonis: mokslininkai paaiškino, ką tai reiškia

Dabar pirmą kartą ten tiesiogiai aptiktos laisvos deguonies molekulės. Naudodami specialiame lėktuve įtaisytą infraraudonųjų spindulių teleskopą SOFIA, mokslininkai atliko Veneros stebėjimus ir užfiksavo 63,2 mikrometrų ilgio spinduliuotę, kurią skleidžia šalti deguonies atomai.

Jų aptikta ir dieninėje, ir naktinėje Veneros pusėje; kaip ir galima tikėtis, dieninėje pusėje jų temperatūra keliasdešimčia laipsnių aukštesnė. Didžiausia atomų koncentracija pasiekiama maždaug 100 kilometrų aukštyje virš planetos paviršiaus, taigi ir virš pagrindinio debesų sluoksnio.

Jie greičiausiai atsiranda, kai Saulės ultravioletiniai spinduliai suardo anglies dvideginio ir smalkių molekules. Stiprūs vėjai, pučiantys iš dieninės pusės, perneša atomus į naktinę planetos pusę.

Visoje planetoje jie atlieka svarbią funkciją – vėsina viršutinę atmosferos dalį: susidūrę su kitomis molekulėmis jie sužadina jas ir priverčia spinduliuoti, o išspinduliuoti fotonai pabėga iš planetos, išsinešdami energiją.

Be to, atomų judėjimo analizė padės suprasti, kaip atmosfera juda tarp dviejų pagrindinių cirkuliacijos sluoksnių.

Žemiau nei 70 km virš paviršiaus Veneros atmosfera juda priešinga sukimuisi kryptimi, o 120 km ir aukščiau srautas juda iš vidurdienio zonos link vidurnakčio. Geresnis supratimas apie visos Veneros atmosferos judėjimą padės pasiruošti ateities misijoms, kurių metu zondai turėtų nusileisti bent jau į Veneros debesų sluoksnį 45-70 kilometrų aukštyje.

Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Communications.