Tarpžvaigždinio objekto liekanos ar visai kas kita? Mokslininkai mano išsiaiškinę neįprastų sferų paslaptį

Kelių naujų tyrimų duomenimis, iš Ramiojo vandenyno ištrauktos mikroskopinės metalinės sferos greičiausiai yra ne tarpžvaigždinio meteorito gabalėliai, o žmogaus sukeltos pramoninės taršos rezultatas.

Praėjusią vasarą Harvardo astrofizikas ir nežemiškų būtybių ieškotojas A. Loebas pareiškė, kad keletas mažyčių metalinių rutuliukų, ištrauktų iš vandenyno dugno, greičiausiai yra tarpžvaigždinio meteorito liekanos ir netgi gali turėti ateivių technologijų požymių. Dabar nepriklausoma analizė rodo, kad rutuliukai yra šalutinis produktas, susidaręs deginant anglis Žemėje.

A. Loebas ir jo kolegos mikrometro dydžio rutuliukus rado per ekspediciją prie Papua Naujosios Gvinėjos krantų, ieškodami 2014 m. per atmosferą praskriejusio meteorito fragmentų.

Remdamiesi užfiksuotu meteorito greičiu, A. Loebas ir jo komanda teigė, kad meteoras greičiausiai buvo tarpžvaigždinės kilmės ir kad jis turėjo palikti po savęs nuolaužų. Jie manė, kad rastos sferos ir yra tos nuolaužos, nes jų sudėtis skiriasi nuo daugumos meteoritų sudėties.

Keliuose tinklaraščio įrašuose ir nerecenzuotame straipsnyje, paskelbtame duomenų bazėje „arXiv“, A. Loebas aprašė įvairias „anomalias“ metalinių rutuliukų savybes. Jis ypač atkreipė dėmesį į penkis rutuliukus, kuriuose buvo daug berilio, lantano ir urano. A. Loebas šias penkias sferas pavadino „BeLaU sferomis“. Nuo to laiko jis ir kiti spėliojo, kad šios keistos sferos gali būti ateivių technologijos įrodymas.

Tačiau daugelis mokslininkų, nesusijusių su šiais tyrimais, tuo metu su šiais teiginiais nesutiko, o dabar keli naujai paskelbti tyrimai paneigė tariamai nežemišką sferų kilmei.

Tarpžvaigždinės uolienos ar žmogaus sukurta tarša?

Pirma, kyla diskusijų, ar aptariamas meteoras iš tikrųjų buvo tarpžvaigždinis. Jį užfiksavo tik JAV karinė įranga, o kai kurie tyrėjai teigia, kad gali būti, jog jutikliai suklydo fiksuodami jo greitį, teigiama naujame dar nerecenzuotame straipsnyje, paskelbtame „arXiv“. Tačiau net jei meteorito greitis buvo užfiksuotas teisingai, tikimybė, kad kokios nors reikšmingos jo dalys būtų išgyvenusios kritimą per atmosferą, yra maža.

„Jei tai būtų buvęs tarpžvaigždinis [objektas], praktiškai nė viena jo dalis nebūtų išlikusi“, – rašo naujojo tyrimo autoriai, Arizonos valstijos universiteto profesorius Stevenas Deschas ir Alanas Jacksonas iš Towsono universiteto. – Jei jis būtų skridęs tokiu greičiu, apie kokį buvo pranešta (ir kuris būtinas, kad objektas būtų tarpžvaigždinis), tuomet bent 99,8 proc. ir tikriausiai daugiau nei 99,9999 proc. jo būtų išgaravę atmosferoje, o nežymus kiekis būtų nusėdęs ant jūros dugno.“

Tuomet kyla klausimas, kaip įrodyti, kad rutuliukai atkeliavo iš to konkretaus meteorito. Mokslininkai nežino, kur ir ar išvis nusileido 2014 m. skriejęs meteoritas. Būtų labai sunku rasti mažyčius būtent to egzemplioriaus gabalėlius, ieškant vandenyne 48 km spinduliu praėjus beveik 10 metų nuo jo pasirodymo. Kita vertus, maži metaliniai rutuliukai jūros dugne yra plačiai paplitę. Kai kurie jų yra mikrometeoritai, kuriuos išbarsto praskriejančios kosminės uolos, tačiau kitus išmeta ugnikalniai arba jie atsiranda dėl pramoninės veiklos. Laikui bėgant jie natūraliai kaupiasi vandenyno dugne.

Galiausiai kyla klausimas dėl sferų sudėties. Jei pradėsime nuo prielaidos, kad šios konkrečios sferos atsirado kosmose, tuomet jų sudėtis iš tiesų atrodo neįprasta. Tačiau, kaip nurodoma neseniai žurnale „Research Notes of the AAS“ paskelbtame straipsnyje, jos atitinka anglies pelenų teršalų profilį. Tyrimo autorius Čikagos universiteto astronomas Patricio Gallardo rašė, kad dėl šios priežasties „meteoritinė kilmė yra atmestina“.

Ar vis dėlto įmanoma, kad rutuliukai atkeliavo iš kažkur už mūsų Saulės sistemos ribų? Taip. Tačiau, remiantis turimais įrodymais, daug labiau tikėtina, kad jie atsirado kur kas arčiau mūsų planetos, teigiama naujuose dokumentuose. Kaip NASA astrobiologas Calebas Scharfas rašė socialiniame tinkle „X“ – „Ką gi, jie iš tiesų aptiko technologinės civilizacijos įrodymų... čia, Žemėje“.

Atrėmė kritiką

A. Loebas į šią kritiką atsakė lapkričio 15 d. „Medium“ tinklaraščio įraše teigdamas, kad naujuose dokumentuose negalima tinkamai įvertinti sferų sudėties jų tiesiogiai neištyrus.

Toliau jis citavo tyrėjų komandos narį Jimą Lemą iš Papua Naujosios Gvinėjos technologijos universiteto ir rašė: „Regione, kuriame vyko ekspedicija, neturėtų būti anglies mineralizacijos. Be to, anglis yra nemagnetinė ir jos negalima surinkti magnetiniais prietaisais, kurie buvo naudojami“.

A. Loebas pridūrė, kad 93 proc. surinktų mėginių dar reikia ištirti ir įspėjo kritikus nedaryti skubotų išvadų apie jų kilmę – kol nėra visų duomenų. Teikti galutinius teiginius apie sferų prigimtį, kol jos nėra tinkamai išanalizuotos recenzuojamame tyrime, būtų „neprofesionalu“, sakė A. Loebas.

Parengta pagal „Live Science“.