Kelionė į pragarą. Žmogaus skrydis į 460 laipsnių „krosnį“. Kaip tai gali įvykti (Video)

NASA ateinančiais metais ruošiasi vėl siųsti žmones į Mėnulį. Amerikiečiai taip pat planuoja po 15-20 metų Marse išlaipinti žmogų. O astronautų siuntimas į Venerą?

Ši planeta yra arčiau Žemės nei Marsas, nepaisant itin atšiaurių sąlygų paviršiuje, ankstesni tyrimai parodė, kad Veneros debesyse gali egzistuoti gyvybė. O Marse gyvybės ženklų kol kas nerasta. Taigi, ar turėtume siųsti žmones į Venerą? Apie tai rašo „Universe Today“.

Pasak Paulo Byrne'o iš Vašingtono universiteto Sent Luise (JAV), turime siųsti žmones į Venerą. Bet pirmiausia turime suprasti posakį „žmonių siuntimas į pragarą“. Planetos paviršius yra „pragariškas“, todėl niekas negalės ten ilgai išbūti ir nenorės ten skristi. Tačiau virš planetos debesų temperatūra ir slėgis yra beveik tokie patys kaip Žemėje. Todėl jei neatsižvelgsime į mažus sieros rūgšties lašelius debesyse, tai žmonės galės čia likti.

„Pragaro“ sąlygos Veneroje yra slėgis, 92 kartus didesnis nei Žemės paviršiuje, o vidutinė paviršiaus temperatūra yra 464 laipsniai Celsijaus. Toks ekstremalus slėgis ir temperatūra labai apsunkina nusileidimą Veneros paviršiuje. Ir nepavyks ilgai išbūti planetos paviršiuje. Tik buvusiai SSRS pavyko čia sėkmingai nutupdyti kelis erdvėlaivius. Zondas „Venera 13“ čia išbuvo ilgiausiai – 127 minutes.

Byrne'o teigimu, geriausias sprendimas norint aplankyti Venerą būtų astronautus siųsti pakeliui į kitą planetą. Erdvėlaiviai naudoja Veneros gravitaciją, kad pasiektų tą patį Marsą ar Jupiterį. Kita vertus, pasak Byrne'o, jei kalbame apie apsilankymą pačioje planetoje, kad žmonės galėtų čia gyventi ir dirbti, tada debesų buveinė yra tai, ko reikia. Tačiau norint žmonėms pasiekti Veneros paviršių, prireiktų tiek daug technologijų ir išlaidų, kad vargu ar tai įvyks artimiausioje ateityje.

Prieš kelerius metus NASA mokslininkai pristatė misijos į Venerą projektą, kurio metu astronautai 30 dienų gyveno Veneros debesyse specialiame dirižabliame viršutiniuose planetos atmosferos sluoksniuose. Taip yra todėl, kad viršutinėje Veneros atmosferoje, esančioje maždaug 50 kilometrų virš paviršiaus, sąlygos yra daug svetingesnės, įskaitant 30–70 laipsnių Celsijaus temperatūrą ir labai artimą Žemei slėgį. Tačiau Byrne'as mano, kad šis projektas per brangus.

Priartėję prie Veneros astronautai galės nuotoliniu būdu valdyti erdvėlaivius, tūpimo modulius ar net lėktuvus moksliniams tyrimams. Tai yra, kol neišskris į kitą planetą, astronautai galės gauti daug vertingų duomenų, sako Byrne'as.

„Tačiau tikroji tokios misijos vertė bus išmokti gyventi ir dirbti gilioje erdvėje pakeliui į tolimas vietas, pavyzdžiui, į Marsą. Taigi žmonėms reikia skristi į Venerą, bet kaip tiksliai tai įvyks, yra kitas klausimas“, - sako mokslininkas.