Paslaptingi signalai iš kosmoso darosi vis keistesni. Ką atrado mokslininkai

Nuo 2007 m., kai buvo atrastas pirmasis greitas radijo bangų žybsnis (FRB, Fast radio burst), mokslininkai stengėsi suprasti keistų radijo bangų pliūpsnių, pasiekiančių mus iš toli kosmoso, prigimtį. Kai kurie iš šių signalų yra tolygiai išdėstyti, o kai kurie tuo pačiu metu skleidžia itin galingus žybsnius, kuriuos fiksuoja antžeminiai radijo teleskopai. Remiantis tyrimu, paskelbtu žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“, šie paslaptingi signalai iš kosmoso tapo dar keistesni, rašo „Futurism“.

Kai kurie FRB per sekundės dalį išmeta tiek energijos, kiek Saulė išskiria per kelias dienas, o kartais net per visus metus. Dabar mokslininkai aptiko netikėtą modelį neseniai aptiktame, pasikartojančiame FRB, vadinamoje FRB 20220912A. Šis FRB tik padidina tokių reiškinių kilmės ir prigimties paslaptį.

Kai kurie FRB yra trumpalaikiai ir išskiria energiją per kelias sekundes ar net sekundės dalis. Tačiau kiti kartoja ir skleidžia vėlesnius žybsnius, leidžiančius mokslininkams atsekti signalo šaltinį iki tolimų galaktikų.

Iš pradžių mokslininkai manė, kad FRB 20220912A yra panašus reiškinys į kitus FRB. Tačiau paaiškėjo, kad šis signalas turėjo stebinantį modelį, kurio jie niekada anksčiau nebuvo matę. Per du mėnesius mokslininkai atrado 35 žybsnius iš vieno šaltinio. Skirtingai nuo ankstesnių FRB, kurie laikui bėgant kartojosi, mokslininkai pastebėjo, kad signalas sumažėjo esant centriniam sprogimų dažniui.

Nepaisant visų pastangų, mokslininkams nepavyko nustatyti reguliaraus laiko tarp kiekvieno žybsnio. Kaip bebūtų keista, gauti rezultatai vis tiek gali padėti mokslininkams geriau suprasti, kur ieškoti daugiau tokių signalų.

Pasak mokslininkų, nors FRB dabar atrodo dar keisčiau nei buvo anksčiau, vis dėlto naujasis atradimas patvirtina jau žinomų šių reiškinių savybių egzistavimą ir gali padėti tiriant kitus FRB.

Tačiau mokslininkai vis dar neišsiaiškino, kas tiksliai yra FRB šaltinis. Populiariausia teorija teigia, kad šiuos radijo signalus iš tolimų galaktikų skleidžia neutronines žvaigždes su stipriausiu magnetiniu lauku visatoje, t. y. magnetarai. Pačios neutroninės žvaigždės yra suspaustos kadaise buvusios labai masyvios žvaigždės šerdies liekanos. Mokslininkai mano, kad magnetarai gali skleisti tokias radijo bangas kaip kosminis švyturys.

Taip pat yra teorijų, kad, greiti radijo pliūpsniai gali įvykti susidūrus neutroninėms žvaigždėms.

Tyrimo autoriai linksta į pirmąją teoriją, tačiau joks modeliavimas dar negali paaiškinti visų jau pastebėtų FRB savybių, ypač susijusių su FRB 20220912A.