| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Tolimojoje Mėnulio pusėje aptikta paslaptinga anomalija. Jai nėra jokio paaiškinimo (Foto)
|
(
(
Korėjos erdvėlaivis „Danuri“ atrado tai, ko kitų šalių erdvėlaiviai nepastebėjo. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Tolimojoje Mėnulio pusėje yra kažkas keisto, padarė išvadą mokslininkai, remdamiesi Korėjos Mėnulio orbiterio „Danuri“ duomenimis. Šio tyrimo rezultatai dar nepaskelbti, tačiau jie rodo, kad egzistuoja nepaaiškinamas Mėnulio matomos ir tamsosios pusės laidumas, kuris kol kas neturi patikimo paaiškinimo, rašo „IFLScience“. JAV, Kinijos, Indijos ir Japonijos kosminiai aparatai Mėnulį tyrinėjo jau seniai, tačiau Pietų Korėjos mokslininkų sukurta orbitinė transporto priemonė „Danuri“ aplink Žemės palydovą skrieja tik metus. Mėnulio tyrimo šiuo prietaisu rezultatai įrodo, kad kiti orbitiniai zondai daug ką praleido. Nors Korėjos aviacijos ir kosmoso tyrimų instituto mokslininkai vis dar nepaskelbė visų Mėnulio tyrimo rezultatų, žurnalas „Nature“ paskelbė informaciją apie kai kuriuos svarbiausius „Danuri“ atrastus radinius. Skirtingai nei Žemėje, Mėnulis neturi globalaus magnetinio lauko, nors jis turėjo praeityje. Tačiau, kaip ir Marse, Mėnulis turi įdomių vietinių magnetinių laukų. Mėnulio sūkurinės magnetinės anomalijos labai domina mokslininkus ir, pavyzdžiui, NASA šiems keistam reiškiniui tirti planuoja panaudoti du erdvėlaivius. Beje, „Danuri“ padarė garsiausio Mėnulio sūkurio, vadinamo Reinerio gama, labai detalią nuotrauką. Tai sūkurys, kuriam būdingas lokalizuotas magnetinis laukas.
Tačiau paaiškėjo, kad Korėjos orbiteris tolimojoje Mėnulio pusėje netikėtai aptiko labiau paplitusius magnetinius laukus. Tai rodo, kad palydovo „viduriuose“ yra didesnis laidumas. Tačiau, kaip sako Ianas Garrickas-Bethelas iš Kalifornijos universiteto (JAV), tai nėra iki galo aišku. Šį reiškinį gali sukelti dvi priežastys: arba tolimoji Mėnulio pusė yra karštesnė nei matoma pusė, arba po paviršiumi yra daugiau vandens. Tačiau kol kas nėra įtikinamo naujo atradimo paaiškinimo. „Danuri“ įrenginyje sumontuota speciali kamera, leidžianti tirti kraterių gelmes, į kurias nepatenka saulės spinduliai. Tai ypač pasakytina apie kraterius, esančius pietiniame Mėnulio ašigalyje. Mokslininkai mano, kad šių kraterių dugne yra vandens ledo. Korėjos erdvėlaivio kamera yra tokia jautri, kad gali aptikti tai, ko nemato kiti orbitoje skriejantys zondai. Korėjos mokslininkai suprato, kad poliarizuotą šviesą matuojančių kamerų Mėnulio paviršiaus magnetizmui tirti dar niekas nenaudojo, todėl pasinaudojo šia galimybe. Iš pradžių erdvėlaivis „Danuri“ savo darbą turėjo baigti šių metų gruodį, tačiau dabar misija pratęsta iki 2025 metų pabaigos.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| ||||||||||||||||
Įdomiausi
106
(0)
