Kosminių tyrimų duomenims į Žemę parsiųsti siūloma naudojant palydovų "konvojų"

Didelės skiriamosios gebos vaizdų fiksavimo ir analizės technologijos ir kosmoso sąlygoms atspari elektronika jau dabar sudaro reikiamas sąlygas vykdyti misijas vadinamajame "giliajame" kosmose - Saulės sistemos pakraščiuose. Tačiau visiems surinktiems duomenims pargabenti atgal į Žemę gali prireikti ištisų dešimtmečių, kadangi reikiamos galios radijo signalui sugeneruoti palydovai tiesiog neturės užtenkamai energijos. Tačiau kai kurie specialistai įsitikinę, jog viskas ko reikia - galimybės fiziškai perimti duomenis ir nusiųsti juos į mūsų planetą atskiru kosminiu aparatu.

Vakar Romoje vykstančiame Europos planetinio mokslo kongrese (European Planetary Science Congress) kompanijos "Thales Alenia Space" atstovai išdėstė planą, pagal kurį būtų galima sukurti Saulės burėmis varomų erdvėlaivių tinklą, kurie vienas nuo kito skrietų pakankamai mažu atstumu, kad duomenis būtų galima greitai perduoti tarp atskirų "stotelių", kol galiausiai duomenys pasiektų Žemės paviršiuje esančius imtuvus. Pargabenus duomenis, elipsine orbita skriejantis zondas vėl grįžtų į kosmosą pakartotinėms informacijos gabenimo misijoms vykdyti.

Žinoma, pavienis zondas vieną skrydžio ciklą vykdytų skausmingai ilgai, skriedamas, pavyzdžiui, iki Saturno ir atgal. Tačiau nuolat po Saulės sistemą cirkuliuojanti zondų flotilė šį procesą ženkliai paspartintų. Sumanymo įgyvendinimas technologiniu požiūriu priklauso nuo to, kada Saulės burių technologija bus pakankamai ištobulinta, kad jos pakaktų erdvėlaivio judėjimui užtikrinti. Tačiau įvertinant tai, jog kai kurios kosmoso tyrimų agentūros jau testuoja Saulės burių prototipus (į jų tarpą patenka Japonijos projektas IKAROS), "Thales Alenia Space" atstovai įsitikinę, jog pirmieji informacijai perduoti skirti kosminiai zondai galėtų pasirodyti jau antroje trečiojo dešimtmečio pusėje.