| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Astronomija ir kosmonautika |
Pirmą kartą kosmose! Bus sukurtas dirbtinis Saulės užtemimas. Kam to reikia? (Foto)
| ||
|
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
(
(
ESA erdvėlaivis „Proba-3“ padės išsamiai ištirti Saulės vainiką. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Nors visas pasaulis nekantriai laukia visiško Saulės užtemimo pasirodymo šių metų balandį, mokslininkai jau planuoja stebėti dirbtinį Saulės užtemimą. Jo pagalba astronomai nori nuodugniau ištirti Saulės vainiką, kuris dažniausiai nėra matomas iš Žemės, rašo „Space“. Mokslininkai pastaruosius 14 metų statė Europos kosmoso agentūros (ESA) erdvėlaivį „Proba-3“. Galiausiai jis bus išsiųstas į orbitą ištirti Saulės išorinės atmosferos, vadinamos vainiku arba korona. Visų pirma, šio prietaiso pagalba mokslininkai tikisi gauti apie jį išsamesnės informacijos. Saulės vainikas yra tokia sunkiai suvokiama savybė, kad ją iš Žemės galima pamatyti tik natūralių saulės užtemimų metu, kurie netrunka ilgai ir pasitaiko ne itin dažnai.
Todėl Saulės vainiko tyrimams pirmą kartą kosmose bus sukurtas dirbtinis Saulės užtemimas naudojant „Proba-3“ aparatą. Į orbitą kartu bus paleisti du įrenginiai, kurie vėliau atsiskirs ir kartu pradės skristi aplink Žemę. Kaip Mėnulis dengia Saulę visiško Saulės užtemimo metu, viena iš transporto priemonių taip pat uždengs žvaigždę. Antrasis su koronagrafu tuo metu tirs Saulės vainiką. Du zondai bus išdėstyti 144 metrų atstumu vienas nuo kito ir išlaikys tokią konfigūraciją 6 valandas. Nors visiškai apskrieti Žemę jiems prireiks 19,5 valandos.
Pasak mokslininkų, zondai sukurs dirbtinį užtemimą visiškai autonomiškai, be signalų iš Žemės. Kai Saulės diskas bus uždarytas, koronografas galės gauti išsamią informaciją apie Saulės vainiką. ESA mokslininkai teigia, kad vainiką Žemėje galima stebėti labai retai per visišką Saulės užtemimą ir net tada jį galima stebėti daugiausia 10 minučių. Aparato „Proba-3“ pagalba tokie stebėjimai truks po kelias valandas kasdien.
Kol kas ESA neturi galimybių paleisti savo transporto priemonių į kosmosą be kitų kosmoso agentūrų pagalbos. Nešančiosios raketos „Ariane 5“ eksploatavimas buvo nutrauktas, tačiau naujoji „Ariane 6“ raketa dar nepradėjo savo misijų. Pirmasis jos skrydis anksčiau buvo planuotas šių metų pabaigoje. Raketa „Ariane 5“ paskutinį kartą į kosmosą skrido 2023 metų vasarą. Taigi 2024-ųjų rugsėjį „Proba-3“ į orbitą iškels Indijos nešėja PSLV, kuri skris iš kosmodromo Indijoje.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
| |||||||||||||||||||||
Įdomiausi
81
(0)
.png)
.png)
