Už proto suvokimo ribų. Pačios drąsiausios mokslinės teorijos, bandančios paaiškinti Visatos sandarą

„Focus“ surinko pačias neįprasčiausias teorijas, bandančias paaiškinti Visatos sandarą.

Kad ir kaip norėtume manyti, kad mokslas išsprendė daugumą Visatos paslapčių, iš tikrųjų mes vis dar turime tik mažytę žinių dalelę. Ir retkarčiais atsiranda nauja teorija, kuri visiškai pakeičia mūsų supratimą apie viską, ką manėme, kad žinojome, ir nuveda mus nauju keliu, kuriame gali būti raktas į visus klausimus, kurie vis dar lieka neatsakyti.

Tačiau nė viena iš žemiau pateiktų hipotezių nebuvo galutinai patvirtinta – jos taip pat nebuvo visiškai paneigtos.

Ekpirotinės Visatos teorija

Ši teorija yra alternatyva plačiai pripažintai Didžiojo sprogimo teorijai, pagal kurią Visata atsirado dėl singuliarumo.

Ekpirotinis modelis siūlo, kad Visata neturi pradžios ar pabaigos. Vietoj sprogimo, tai, kas įvyko, yra suvokiama kaip „Didysis atšokimas“ (Big Bounce) – momentas, kai Visata, kuri pamažu traukėsi į neįtikėtinai mažą tašką, „atšoko“ ir vėl pradėjo plėstis, kaip teigiama pagal Didžiojo sprogimo teoriją. Ciklas gali kartotis amžinai.

Baltosios skylės ar juodosios skylės?

Visi žino apie juodąsias skyles ir kaip jų didžiulis gravitacinis laukas kartu su šviesa įsiurbia viską aplinkui. Bet kaip su baltosiomis skylėmis?

Teoriškai jos yra visiškai priešingos juodosioms skylėms ir, užuot sugėrusios medžiagą, ją išstumia. Tačiau mokslininkai niekada nepastebėjo jokių baltųjų skylių, todėl neaišku, kaip jos galėtų veikti: kaip priešingas juodosios skylės galas, kirmgraužos vartai ar kažkas kita.

Jei baltoji skylė iš tikrųjų išstumtų medžiagą, kurią sugertų juodoji skylė, ši medžiaga turėtų kažkaip apeiti singuliarumą. Šiuo metu mes tikrai nežinome, kas atsitiks su materija, įstrigusia juodojoje skylėje. Faktas yra tas, kad visos mūsų pastebėtos juodosios skylės turi įvykių horizontą, kuris neleidžia mums atlikti tiesioginių stebėjimų. Taigi, jei ateityje tikimės įrodyti baltųjų skylių egzistavimą, mums gali tekti persvarstyti savo fizikos dėsnių supratimą.

Fermi paradoksas ir Didžioji tyla

Pirmą kartą fizikų Enrico Fermi ir Michaelo H. Harto pasiūlytas Fermi paradoksas teigia, kad jei Dreiko lygtis yra teisinga ir Paukščių Take iš tikrųjų yra milijonai protingų gyvybės formų, logiška manyti, kad turėtume aptikti bent vieną signalą, bet kodėl iki šiol jo neaptikome. Šis argumentas vadinamas Didžiąja tyla.

Per daugelį metų buvo pasiūlyta keletas įdomių teorijų, paaiškinančių šią Didžiąją tylą, tarp kurių bene įdomiausia ir fantastiškiausia rodo, kad mes visi gyvename kompiuteriniame modeliavime, panašiame į Matricą.

Modeliavimo teorija

Ši teorija teigia, kad mes visi galime gyventi kompiuteriniame modeliavime, kurį sukūrė ateivių rasė toli, toli esančioje galaktikoje. Tai gali atrodyti kaip mokslinės fantastikos gerbėjo sugalvota idėja. Tačiau yra visas būrys teorinių fizikų, kurie ne tik mano, kad modeliavimo teorija yra įmanoma, bet ir bando ją įrodyti.

Tęsinys kitame puslapyje: